Naujienos

Pernai gegužės 7 dieną Prahoje paskelbta Rytų partnerystės programa įkūnijo naują ES santykių su rytinėmis kaimynėmis etapą ir yra svarbi priemonė, skatinanti reformas šiose šalyse ir ekonominę integraciją bei padedanti palengvinti žmonių judėjimą, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Rytų partnerystės programos metinių proga.

Prieš metus ES ir šešių rytų kaimynių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos - valstybių ir vyriausybių vadovai oficialiai pradėjo ambicingą Rytų partnerystės programą. Ja siekiama darnesnio ES ir Rytų kaimynių bendradarbiavimo bei glaudesnės šių valstybių integracijos į ES.

„Ši iniciatyva liudija rimtą ES santykių su šiomis valstybėmis pokytį, vedantį link didesnių politinių įsipareigojimų, šių šalių integracijos į ES rinką, lengvesnių jų piliečių atvykimo į ES sąlygų bei bendradarbiavimo užtikrinant energetinį saugumą ir solidesnę finansinę paramą“, - teigia ministras.

Pasak jo, Rytų partnerystė žymi naujo pobūdžio daugiašalį bendradarbiavimą, padėsiantį vykdyti reformas tose šalyse ir kartu spręsti bendras problemas.

Anot A.Ažubalio, Lietuva nuo pat savo narystės ES pradžios buvo tokio pobūdžio ES ir rytų kaimynių partnerystės iniciatorė ir nuosekli rėmėja. Lietuvos aktyvus dalyvavimas Rytų partnerystės programoje tapo viena iš prioritetinių šalies užsienio politikos sričių.

Lietuva, įgyvendindama partnerystės programą, 2009 m. pabaigoje kartu su Ukraina ir Baltarusija parengė platų galimų trišalių projektų sąrašą, toliau teikia konkrečius pasiūlymus Europos Komisijai dėl paramos Rytų kaimynėms, vykdo konkrečius projektus integruoto sienų valdymo, kultūros paveldo išsaugojimo bei kitose srityse, dalijasi savo aktualia integracijos į ES patirtimi.

Šiuo metu be apčiuopiamą naudą Rytų kaimynėms turinčių projektų įgyvendinimo, Lietuva prioritetu laiko Asociacijos sutarčių ir pagilintų laisvosios prekybos sutarčių tarp ES ir Moldovos, Ukrainos bei Pietų Kaukazo šalių sudarymą, vizų režimo palengvinimo sutarčių pasirašymą su Baltarusija, Armėnija ir Azerbaidžanu, taip pat mano, jog būtina stiprinti ES pastangas dėl visiško vizų režimo panaikinimo Moldovos, Ukrainos ir Gruzijos piliečiams.