RUSIJOS DEMOKRATĖJIMAS LEMS PASAULIO GEOPOLITINĮ LIKIMĄ (Veidas, 2005 12 29, Nr.52, p.33-35)
Praėję metai Lietuvos diplomatijai buvo įtempti, audringi, bet kartu ir darbingi. Apie tai, kaip sekėsi spręsti šaliai kylančias užsienio politikos problemas, "Veidas" kalbėjosi su užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu.
- Regis, Lietuvos užsienio politikai tai buvo ne patys lengviausi metai, prasidėję santykių su Rusija krize dėl Lietuvos vadovų atsisakymo vykti į Maskvą švęsti gegužės 9-osios ir pasibaigę karštomis derybomis dėl ES biudžeto.
- Rusija tikrai turėjo noro mus paspausti. Gal ne tiek norėdama priversti mus atvykti į Maskvą gegužės 9-osios švęsti, kiek siekdama gilesnių permainų – norėdama pakeisti mūsų požiūrį į tai, kas vyko 1940-aisiais ir vėliau. Su tuo sutikti mes, aišku, negalėjome ir atkakliai veikėme, siekdami įtvirtinti pasaulio sąmonėje tuos akivaizdžius istorinius faktus.
Kita vertus, tokių intesyvių, dalykiškų santykių su Rusija kaip 2005-aisiais mes seniai neturėjome. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Lietuvoje lankėsi net du kartus. Man taip pat teko lankytis Maskvoje per patį polemikos vykti-nevykti minėti gegužės 9-osios įkarštį. Taip pat bene pirmą kartą per pastaruosius metus įvyko viso formato Rusijos ir Lietuvos tarpvyriausybinės komisijos posėdis.
Jei gerai pamenu, Lietuvos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai su vizitais vienas pas kitą iš viso yra lankęsi penkis kartus. Iš jų trys susitikimai įvyko šiemet. Tai jau šį tą sako.
- O koks rezultatas? Dujų kainos juk kyla…
- Buvo labai aiškiai aptarta pasienio infrastruktūros tobulinimo problema, prekių tranzitas, per Rusiją į Klaipėdos uostą gabenamų trečiųjų šalių krovinių tvarka. Aišku, ne viskas, ko norėtume, iš karto pasiekiama. Rusija yra toks partneris, su kuriuo dirbti reikia kantriai. Pažanga yra.
Žinoma, dujų kainos kyla, bet iliuzijų dėl to nereikia turėti. Lietuva moka už dujas kur kas pigiau nei kitos ES valstybės. Manyti, kad Rusija ekonominiais ar politiniais sumetimais nepasinaudos dabartine situacija, nėra protinga. Reikia mąstyti apie ateitį nelaukiant ypatingų išimčių.
- Metų pabaigoje visų dėmesį pritraukė buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroderio sprendimas įsidarbinti "Gazprom" vadovaujamoje bendrovėje, tiesiančioje dujotiekį į Vakarų Europą aplenkiant Baltijos šalis ir Lenkiją.
- Mes nuo 2002 metų sausio labai įdėmiai stebėjome šį procesą. Dar tuomet Lietuva "Gazprom" pasiūlė tiesti naują dujotiekį per Lietuvą ir Kaliningradą toliau į Vakarus. Tačiau Rusija susitarė su Vokietija nutiesti dujotiekį Baltijos dugnu.
Kita vertus, toks merkantilinis G.Schroderio žingsnis, priimant naujo darbo siūlymą, mus nustebino. Nesiimu spręsti, ar šitaip pasielgiant pagal Vokietijos įstatymus buvo (ar nebuvo) supainioti viešieji ir privatūs interesai, politikų etikos normos, tačiau toks žingsnis, praėjus vos mėnesiui po pasitraukimo iš posto, manau, daug kam atvėrė akis.
- Naujoji Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau pareiškė, kad toks G.Schroderio poelgis apsunkins jai bendravimą su Baltijos šalimis ir Lenkija. Kita vertus, kažkokio ypatingo skandalo dėl to Europoje lyg ir nebuvo.
- Kas yra "ypatingas skandalas"? Patys didžiausi Vokietijos dienraščiai, tokie kaip "Die Welt", apkaltino G.Schroderį politiškai nebrandžiu poelgiu. Ar dar reikia griežtesnio įvertinimo?
- Bet kokios to skandalo išdavos? Dujotiekis vis tiek veikiausiai bus nutiestas.
- Sunku pasakyti. Greičiausiai taip. Bet dar yra ekologiniai dalykai. 300 tūkst. įvairių sprogmenų, pripildytų nuodingųjų dujų, be jokios tvarkos primėtyta Baltijos jūros dugne. Kyla klausimas ir dėl galimų avarijų likvidavimo tiek tiesiant dujotiekį, tiek vėliau. Kyla draudimo, ekologinės žalos atlyginimo klausimai. Apie tai mes dar kalbėsime.
Nepuoselėkime iliuzijų, kad visas problemas bus galima išspręsti vienu metu ir iš karto. Ne paskutinis šis dujotiekis. Netgi vertinant tai, kad nutiesus antrąją jo liniją iš Rusijos į ES eis per 50 mln. tonų dujų. Dabartinė mūsų užduotis – informuoti ES valstybių vadovus, koks mūsų požiūris į šį projektą.
Dar viena itin svarbi išvada – reikia labai aiškios bendros ES užsienio politikos. Priešingu atveju bendra ES užsienio, saugumo, ekonominė politika pakeičiama dvišale didžiųjų ES valstybių ir Rusijos politika, kuri toli gražu ne visuomet atitinka kitų ES valstybių interesus.
- Tą Lietuva jau senokai savo kailiu pajuto. Naudos iš narystės ES turėdavome tik tuomet, kai įtraukdavome centrines ES institucijas. Tačiau dabar, kai ES Konstitucija praktiškai žlugusi, kalbos apie centralizuotą politinę struktūrą kaip ir apmirusios.
- Kodėl? Yra Europos Komisija, jos pirmininkas. Mūsų interesas, kad EK iki galo išnaudotų turimas galias. Galimas daiktas, kad EK verta stiprinti.
Kalbant apie Europos Konstituciją nereikia pamiršti, jog daugiau nei pusė ES valstybių (tarp jų ir Lietuva), kuriose gyvena daugiau kaip pusė ES piliečių, šią Konstituciją ratifikavo. Referendumu ES Konstitucija nepatvirtinta tik dviejose valstybėse. Kitos valstybės kol kas šį procesą sustabdė ir, manau, pasielgė teisingai.
Ką toliau daryti? Yra Prancūzijos prezidento Jacques’o Chiraco planas, bet kol jis nepaskelbtas, nieko apie jį negaliu pasakyti. Dar yra labai aiškus ir, mano požiūriu, gana protingas A.Merkel planas, leidžiantis išeiti iš susidariusios padėties. A.Merkel siūlo greta dabartinės Konstitucijos priimti politinę deklaraciją, kuri atsakytų į tuos klausimus, kurie iškilo balsuojant dėl Konstitucijos. Toks sprendimas mums tikrai leistų judėti toliau.
Pesimistinis požiūris į ES būtų buvęs suprantamas spalio-lapkričio mėnesiais, bet dabar, gruodžio pabaigoje, viskas linksta į gera. Daugiau optimizmo. Konstitucijai tunelio gale nušvito šviesa, patvirtinome visai neblogą Lietuvai ir visai ES biudžetą.
Svarbiausia, kad visi, regis, išmoko pamokas ir suvokė, kokie pavojai gali tykoti. O Lietuvai itin svarbi bendros valiutos euro įvedimo užduotis. Tikiuosi, ši užduotis bus išspręsta sėkmingai, nes visi rodikliai liudija, jog taip ir turėtų būti. Šeši artimiausi mėnesiai lems mūsų ateitį. Euras Lietuvai itin svarbus todėl, kad dabar jį įsivedę, kad ir kokios nesėkmės ar krizės įvyktų, ateityje, būdami euro zonos nariai, mes sėdėsime ir spręsime esminius ES dalykus su visu Europos branduoliu, kuriame, beje, kol kas nėra netgi Didžiosios Britanijos ir Švedijos.
- Ar nesikeičia mūsų santykiai su ilgą laiką buvusia artimiausia kaimyne ir strategine sąjungininke Lenkija? Pirmą kartą po ilgos pertraukos naujai išrinktas Lenkijos prezidentas savo pirmojo vizito vyksta ne į Lietuvą, bet į Jungtines Valstijas.
- Tai rodo, kad mūsų valstybių santykiai išaugo vaikiškus marškinėlius ir jiems nebereikia įvairių simbolinių ženklų, kurių anksčiau prireikdavo siekiant pabrėžti mūsų bendro artėjimo į Europą simboliką. Pamenu bendro taikos palaikymo bataliono, strateginės partnerystės, kaimyninių santykių kūrimą. Tuomet Lietuva dar gerokai atsiliko nuo Lenkijos tiek ekonomiškai, tiek politiškai. Į NATO Lenkija įstojo ketveriais metais anksčiau, su ES derybas pradėjo 1997-aisiais, Lietuva – tik 2000-aisiais. Bet dabar pagal savo ekonominius rodiklius jau pralenkėme Lenkiją.
Dabar Lietuva ir Lenkija, užuot toliau demonstravusi simbolinius santykius, turi pereiti prie konkretaus bendradarbiavimo – plėtoti "Via Baltica" ir "Rail Baltica" infrastruktūrą, elektros tinklus. Jau lankiausi su vizitu Varšuvoje. Be užsienio reikalų ministro Stefano Mellerio, kurį pažįstu daugiau nei dešimtmetį, susitikau su ūkio, transporto ministrais, su kuriais aptarėme visus pagrindinius bendradarbiavimo dalykus.
Tik Lenkija ir Lietuva dėl naujojo ES biudžeto kariavo iki galo, palaikydamos viena kitą ir koordinuodamos savo veiksmus. Taip kad nuo simbolinio bendradarbiavimo perėjome prie bendrų pragmatiškų veiksmų.
- O kaip dėl Irako? Dalis mūsų karių ten tarnauja įeidami į Lenkijos junginio sudėtį, o Varšuva jau atvirai apgailestauja įvedusi ten savo karius.
- Leisiu sau tuo suabejoti. Ką tik Lenkijos premjeras grįžo iš Vašingtono ir tegu miglotai, bet pasakė, kad jo šalis savo įsipareigojimus vykdys. Mes apie tai irgi kalbame. Štai į Vilnių atvyks Lenkijos gynybos ministras, kalbėsimės ir su juo.
Visos valstybės, tarp jų ir Lietuva, nori išvesti iš Irako savo karius. Bet tik iki galo įvykdžiusios savo įsipareigojimus. Pradėtą darbą reikia baigti. Tik tuomet mes būsime patikimi partneriai. Kita Lietuvai tekusi užduotis – atstatyti Afganistano Čagčarano provinciją. Jau dabar aišku, kad pirmas mūsų karių buvimo ten etapas buvo itin sėkmingas. Lietuva vadovauja misijai, kurioje dalyvauja ir senieji NATO nariai – italai, amerikiečiai.
- Lietuva turi vieną kaimynę, kuri kelia galvos skausmą ne tik mums, bet ir visai Europai. Kalbu apie Baltarusiją. Kaip plėtojasi santykiai su ja?
- Pernai gruodžio mėnesį Vilniuje šia tema vyko labai rimta ir aukšto lygio konferencija. Lietuva ES tapo pagrindine Baltarusijos demokratizavimo proceso koordinatore. Vilniuje sėkmingai veikia baltarusiškas Europos humanitarinis universitetas. Per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą, vykusį Vilniuje, aš kartu su ES užsienio reikalų įgaliotiniu Javieru Solana ir JAV valstybės sekretore Condoleezza
Rice susitikome su Baltarusijos opozicijos atstovais. Tuo parodyta, kad šia kryptimi Lietuva, ES ir JAV veikia kartu. Bendrų pastangų rezultatas – visos baltarusių opozicinės jėgos išsirinko vieną savo kandidatą, dalyvausiantį būsimuosiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose. Lietuva taip pat čia atliks šių rinkimų stebėjimo misiją, sieks, kad būtų išaiškinti visi galimi demokratijos pažeidimų atvejai.
Aišku, norėtume turėti demokratišką kaimyną, nes tik tuomet galima jaustis saugiai ir plėtoti gerus kaimyniškus santykius. Bet ne viskas iš karto.
- Lietuva pernai labai intensyviai įsitraukė į demokratijos plėtrą Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje, jau minėtoje Baltarusijoje. Bet ar pasiekta kas nors daugiau nei skambūs prezidentų pareiškimai? Tuo tarpu nedemokratinių jėgų atoveiksmis buvo labai stiprus.
- Nuveikti labai konkretūs darbai. Pavyzdžiui, su Ukraina NATO formatu buvo pradėtas labai intensyvus dialogas. Tai didelis žingsnis. Jeigu kitais metais vyksiantis NATO viršūnių susitikimas bus skirtas Aljansui transformuoti, dar kitas viršūnių susitikimas bus skirtas NATO plėtrai. Manome, kad likusios vadinamosios Vilniaus dešimtuko narės, taip pat Ukraina to susitikimo metu galėtų tapti NATO narėmis.
Kalbate apie nedemokratinių jėgų atoveiksmį. Iš tiesų būtų geriau bendradarbiauti su Rusija stiprinant demokratinę Ukrainą. Galų gale pačios Rusijos demokratijos stiprėjimas ar silpnėjimas turės lemiamą įtaką regionui.
Jei Rusija bus demokratinė, Lietuva atsidurs labai įdomių įvykių epicentre. Jei Rusija bus nedemokratinė, galimas daiktas, po kurio laiko bus atkurta kažkas panašaus į geležinę uždangą. Jei nepasieksime, kad to nebūtų, atsidursime įvykių periferijoje.
Štai čia visa esmė – pasiekti, kad dujų vamzdžiu nebūtų nupirkta tyla apie demokratiją ir žmogaus teises Rusijoje. Galų gale Rusijos demokratėjimas – tai ir pasaulio geopolitinio likimo po 15-20 metų klausimas.
Veiklos chronologija
SAUSIS
7 d. Vyriausybė nutarė nukentėjusiesiems Pietryčių Azijoje skirti 350 tūkst. litų. Lietuvos visuomenė taip pat aktyviai aukojo nuo katastrofos nukentėjusiam regionui.
VASARIS
20 d. Per Trakuose vykusį Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos pirmininkų - Lietuvos užsienio reikalų ministro A.Valionio ir Rusijos transporto ministro I.Levitino susitikimą buvo aptarti aktualūs Lietuvos ir Rusijos ekonominio, energetinio, socialinio ir kultūrinio bendradarbiavimo, taip pat bendradarbiavimo aplinkosaugos ir transporto srityse klausimai.
KOVAS
23 d. Briuselyje premjeras Algirdas Brazauskas, Lenkijos premjeras Marekas Belka ir Latvijos premjeras Aigaras Kalvitis įteikė Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliu Barroso bendrą laišką dėl "Gintarinio projekto", kurį įgyvendinus dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją būtų nutiestas per Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos teritorijas.
BALANDIS
20-21 d. Į Vilniuje vykusį neformalų NATO šalių narių užsienio reikalų ministrų susitikimą atvyko 25 Šiaurės Atlanto Aljanso valstybių narių diplomatijos vadovai, taip pat buvo surengtas neformalus NATO ir Rusijos tarybos susitikimas bei neformalus NATO ir Ukrainos komisijos susitikimas. Priimti svarbūs sprendimai dėl Ukrainos ir NATO bendradarbiavimo, priminta demokratijos Baltarusijoje problema.
22 d. Prezidentas Valdas Adamkus Kišiniove dalyvavo GUAM (Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Moldovos) valstybių vadovų susitikime, kuriame pasidalijo Lietuvos patirtimi vykdant demokratines ir rinkos ekonomikos reformas, plėtojant regioninį bendradarbiavimą, integruojantis į euroatlantines struktūras.
GEGUŽĖ
7 d. Prezidentas V.Adamkus dalyvavo Rygoje vykusiame Estijos, Latvijos ir Lietuvos vadovų susitikime su JAV prezidentu George’u W.Bushu.
10 d. Užsienio reikalų ministerija Vilniuje surengė konferenciją "Naujoji Lietuvos emigracija: problemos ir galimi sprendimo būdai".
26 d. Ministras A.Valionis Trakuose su Rusijos užsienio reikalų ir transporto ministrais S.Lavrovu bei I.Levitinu aptarė bendradarbiavimą transporto srityje, prekių tranzito į Klaipėdą ir Kaliningradą klausimus, Klaipėdos ir Kaliningrado uostų bendradarbiavimo projektą, pasienio infrastruktūros plėtros klausimus.
BIRŽELIS
9 d. Vilniuje surengta inauguracinė Europos humanitarinio universiteto konferencija. 2004 m. Baltarusijos švietimo ministerija iš universiteto atėmė licenciją užsiimti švietimo veikla. Lietuvoje veikianti viešoji įstaiga "E.H.U. International" veikia kaip tremtyje atsidūręs universitetas.
LIEPA
22 d. Į Afganistano Goro provinciją išvyko specialioji misija, papildžiusi nuo birželio veikiančią Lietuvos vadovaujamą provincijos atkūrimo grupę. Lietuvos diplomato Dainiaus Baublio vadovaujamoje misijoje dirbs civiliniai atstovai.
RUGPJŪTIS
18 d. Lietuvoje viešėjo Kinijos užsienio reikalų ministras Li Li Zhaoxingas. Svečias susitiko su prezidentu V.Adamkumi, premjeru A.Brazausku, užsienio reikalų ministru A.Valioniu. Aptarti dvišaliai politiniai ir ekonominiai santykiai, Jungtinių Tautų reformos klausimai.
RUGSĖJIS
13-16 d. Prezidentas V.Adamkus Jungtinėse Amerikos Valstijose dalyvavo viršūnių susitikime dėl tūkstantmečio tikslų įgyvendinimo ir Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos 60-ojoje sesijoje.
15 d. Lietuvos teritorijoje nukrito Rusijos naikintuvas SU-27.
22 d. Baltų vienybės dieną Kaune surengtas steigiamasis Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimas. Forume diskutuota apie dviejų baltų tautų bendradarbiavimo formas, būtinybę plėtoti strateginę partnerystę.
SPALIS
4 d. Vilniuje įsteigtas Lietuvos ir Vokietijos forumas. Prezidentas V.Adamkus atkreipė dėmesį, kad Vokietija Lietuvai visada buvo, yra ir bus svarbi politinė bei ekonominė partnerė.
6 d. Ministras A.Valionis ir Gruzijos užsienio reikalų ministrė Salomė Zurabišvili pasirašė bendrą laišką, pakviesdami Latvijos, Estijos, Azerbaidžano ir Armėnijos užsienio reikalų ministrus pratęsti Lietuvos pasiūlytą trijų Baltijos valstybių bei trijų Kaukazo valstybių bendradarbiavimo iniciatyvą.
23 d. Vilniuje surengtos NATO ir Ukrainos gynybos ministrų neformalios konsultacijos.
25 -27 d. Prezidentas V.Adamkus su valstybiniu vizitu lankėsi Vokietijoje, kurioje aptarė ES reikalus, jos ateitį, dujotiekio tiesimo Baltijos dugnu perspektyvą.
LAPKRITIS
10-12 d. Palangoje vyko ketvirtasis Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos posėdis. Komisijai pirmininkavo Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Valionis ir Rusijos transporto ministras I.Levitinas. Komisija įpareigojo atsakingas žinybas sparčiau rengti tolesniam bendradarbiavimiu plėtoti būtinus susitarimus.
GRUODIS
2 d. Prezidentas V.Adamkus Kijeve dalyvavo Demokratinio pasirinkimo bendrijos aukščiausio lygio forume, kuriame buvo aptarta demokratijos plėtra, bendradarbiavimas tarp Baltijos ir Juodosios jūros regionų valstybių.
15-16 d. Premjeras A.Brazauskas Briuselyje dalyvavo Europos vadovų tarybos susitikime, kuriame po ilgai trukusių dvišalių susitikimų ir derybų buvo patvirtintas naujasis 2007–2013 metų biudžetas.
Socialiniai tinklai
