Naujienos

Lietuvos politikai, politologai bei valstybinių institucijų atstovai puoselėja viltis, jog Lietuvoje galėtų veikti Energetinio saugumo tyrimų centras (ESTC), kuris iš pradžių būtų nacionalinis, vėliau galbūt apimtų regiono energetinio saugumo problemas ir galiausiai „palįstų“ po NATO skėčiu. Premjeras Gediminas Kirkilas yra pavedęs Užsienio reikalų ministerijai (URM) preliminariai numatyti, kas galėtų dirbti darbo grupėje, spręsiančioje, ar Lietuvai išvis reikia tokio centro. Pastaroji kitą savaitę Vyriausybei ketina teikti savo siūlymus, o ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius Romas Švedas sako, kad URM pozicija aiški – centras Lietuvoje turi atsirasti, o jo veikla iškart turėtų stiebtis prie tarptautinių organizacijų standarto.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) trečiadienį surengtoje diskusijoje, kurioje buvo aptartos centro kūrimo perspektyvos, visi dalyviai aiškiai sutarė, jog energetikos srityje Lietuva yra priklausoma nuo Rusijos, todėl klausimas, „ar centras reikalingas“, tampa beveik išspręstas – lieka tik parengti jo kūrimo modelį.

Pasak R.Švedo, Lietuva yra energetinė sala, ji neturi elektros jungčių su Vakarų valstybėmis, nafta bei dujomis taip pat aprūpinama iš Rytų, tai yra Rusijos.

Panašios problemos kamuoja ir kitas dvi Baltijos valstybes – Latviją bei Estiją, tačiau, anot URM Ekonominio saugumo politikos departamento direktoriaus, Lietuvos situacija yra kiek prastesnė, todėl šalis turi dėti visas pastangas, kad energetinis saugumas „išplauktų“ į tarptautinius vandenis – tai yra taptų Europos Sąjungos (ES) bei NATO darbotvarkės dalimi.

„Toks centras turėtų siekti partnerystės su regiono šalimis, NATO, ES, mokslo įstaigomis, nevyriausybinėmis tarptautinėmis organizacijomis. (...) Jeigu jau mes darome kažką, tai mes turime būti naudingi tiek NATO sekretoriatui, tiek šalims, nes, priešingu atveju, mes sugaišim tik laiko“, - diskusijoje kalbėjo R.Švedas.

Pasak jo, energetinio saugumo bei apsirūpinimo energetiniais ištekliais klausimas vis svarbesnis tampa ir tarptautinėje politinėje darbotvarkėje, nes pasaulyje nuosekliai mažėja iškastinių išteklių kiekis, didėja jų kaina.

Centrui norima suteikti „politinį svorį“

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Raimondas Lopata iškėlė idėją, jog centras turi turėti „politinį svorį“, kitaip tariant, nuolatines sąsajas su Lietuvos politikais, nes būtina, kad visos mokslinės idėjos bei tyrimai būtų taikomi praktikoje.

„Norisi, kad tas centras turėtų politinę funkciją arba politinį svorį, kuris padėtų įgyvendinti, politikams apsispręsti arba konsoliduotų jų darbą priimant vieną ar kitą sprendimą šitoj srity“, - po diskusijos žurnalistams sakė R.Lopata.

Diskusijos metu panašų požiūrį išsakė ir Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Povilas Malakauskas. Jo nuomone, ESTC turėtų būti integruotas, arba vadinamasis Fusion centras, bet jis buvo labiau linkęs pabrėžti ekspertinį centro pobūdį, o ne politinį.

P.Malakausko teigimu, ESTC veiklos pagrindas būtų moksliniai tyrimai bei analizė, tačiau centras būtų tiesiogiai susijęs su vykdomąja valdžia, o gal net atskaitingas vienasmeniškai premjerui arba visam ministrų kabinetui. Be kita ko, ESTC būtų partneris tokioms institucijoms, kaip VSD, kurio taip pat analizuoja Lietuvai kylančias ar galinčias kilti grėsmes.

„Šitas centras turi būti integratorius, kuris integruos visas geriausias idėjas ir teiks alternatyvas sprendimų priėmėjams. Šiai dienai mes neapseisim spręsdami problemas (ir anksčiau to nebuvo galima padaryti, galbūt per mažai dėmesio buvo skiriama) su akademine bendruomene, nevyriausybinėm organizacijoms. Tai centras turi būti tas tarpininkas tarp sprendimų priėmėjo ir akademinės bendruomenės“, - sakė VSD direktorius P.Malakauskas.

Pasak jo, šalia politikų bei vykdomosios valdžios ryšių su akademine bendruomene, centrui turėtų būti priskiriama ir Lietuvos energetikos problemų viešinimo funkcija tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: tai reiškia, kad, viena vertus, centras turėtų ieškoti būdų, kaip pristatyti Lietuvos energetikos problematiką kitoms šalims bei tarptautinėms organizacijoms, antra vertus, užtikrinti, jog priimami sprendimai būtų tinkamai išaiškinti visuomenei.

Visoms šioms funkcijoms atlikti neatmetama idėja šiuo metu dar vizijose kuriamo centro darbuotojams suteikti teisę dirbti su slapta ar operatyvine informacija. Tai esą reikalinga norint tinkamai prognozuoti Lietuvai kylančias grėsmes.

Tačiau VU TSPMI direktorius R.Lopata suabejojo, ar tuomet centras neįgis pernelyg didelės galios valstybėje.

„Turint omeny mūsų nebrandžią demokratiją, tuos pasiūlymus centrui disponuoti operatyvine, arba vadinamąja slapta informacija, gali kilti pavojų dėl tos informacijos panaudojimo tam, kam reikia“, - svarstė politologas, tačiau čia pat pateikė ir vaistą nuo ligos: jo nuomone, centrą galėtų kontroliuoti politinės jėgos, išlaikančios jam vienodą įtaką.

Tuo metu VSD vadovas sako, kad centro galios augimas yra VSD galvos skausmas, kuris yra išsprendžiamas.

„Jeigu mes kalbam apie įtaką gerąja šio žodžio prasme, tai, be abejo, šitas centras turi būti įtakingas, jis turi būti vertinamas, gerbiamas, bet todėl kad yra profesionalus. Tuo tarpu jeigu kalbame apie kitas įtakas, tai šiuo atveju čia yra mano, kaip specialiosios tarnybos vadovo, galvos skausmas“, - teigia P.Malakauskas.

VSD direktorius taip pat nemato problemų, kad ESTC darbuotojai turėtų teisė dirbti su slapta informacija. Pasak jo, visur kur dirbama su nevieša medžiaga, kyla informacijos „nutekėjimo“ pavojus, tačiau tam esą ir egzistuoja vidinės institucijos, kurios prižiūri, kad to neįvyktų.

Siūlymai ESTC numatomas funkcijas priskirti jau egzistuojančiam tyrimų centrui

Nepaisant sutarimo, kad ESTC Lietuvai yra būtinas, diskusijoje radosi siūlymų neskubėti steigti naujos institucijos, o verčiau pasikliauti esamais centrais išplečiant jų veiklos bei tyrimų diapazoną.

Tokią mintį trečiadienį išsakė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė. Jos nuomone, energetinio saugumo problemas tyrinėti galėtų ir dabar jau egzistuojantis Strateginių studijų centras (SSC), kuris per savo veiklą yra parengęs jau keturias studijas apie energetikos situaciją Lietuvoje.

Tačiau KAM atstovės nuomonė kitų diskusijos dalyvių liko neišgirsta, nes esą naujas centras, turėdamas specifinę savo funkciją, gebėtų dirbti kur kas efektyviau.

Idėjos steigti ESTC kilo parlamentarei, NSGK narei Rasai Juknevičienei, kuri apie tai prabilo NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje. Akstiną tam suteikė ir tai, kad šių metų gegužę Vokietija, Slovakija, Latvija, Lietuva, Italija, Estija ir Ispanija sutarė Taline įkurti Kibernetinio saugumo centrą reaguojant į praėjusiais metais atsivėrusias saugumo spragas, kai estų Vyriausybė nutarė iš sostinės centro į karių kapines perkelti bronzinio kario skulptūrą.

Eglė Samoškaitė