Naujienos

Izraelio prezidento patarėja užsienio reikalams Ruti Lande sako, kad netolerancija, su kuria Lietuvos žydai dar susiduria, turi būti skubiai naikinama. O tokie iššūkiai kaip antisemitinės eitynės Vilniaus ir Kauno gatvėmis vis dar kelia nerimą Izraeliui. Lietuvoje viešėjusi diplomatė įsitikinusi, kad dviejų šalių glaudesnio bendradarbiavimo tiltu galėtų tapti Lietuvoje gyvenanti žydų bendruomenė. „Antisemitizmas nėra žydų liga“, – taip mėgsta sakyti prezidentas Šimonas Peresas. Aš jam pritariu ir manau, kad paprasčiausias kelias mažinti netoleranciją veda per švietimą“, – lrt.lt sakė R. Lande.

Ponia Ruti Lande, ar savo diplomatinio darbo metais dažnai susidūrėte su stereotipiniu Izraelio įvaizdžiu? Kiek jis atitinka Jūsų šalies realybę?

Žinoma, stereotipų aš mačiau. Manau, kad jie pirmiausiai veši tose šalyse, kuriose trūksta elementarių žinių.

Trejus metus praleidau Kaire, išmokau žavėtis šia šalimi ir jos žmonėmis. Vis dėlto per tuos metus sutikau nemažai žmonių, kurie nežinojo net paprasčiausių dalykų apie Izraelį. O juk Izraelis ir Egiptas yra kaimyninės valstybės.

Stereotipus apie mūsų šalį paprastai sukurdavo žiniasklaida. Izraelio paveikslas Egipto žiniasklaidoje ne visada, bet dažniausiai, buvo labai supaprastintas.

Kovą su stereotipais įsivaizduoju kaip sprendimą: leisti šaliai gyventi be elementarių žinių apie savo kaimynines valstybes ar užpildyti žinių spragą.

Kuriose Europos šalyse šiandien pastebite daugiausiai problemų dėl netolerancijos ir stereotipų apie žydus?

Presidentas Šimonas Peresas dažnai sako man patinkančią frazę: „Antizemitizmas nėra žydų liga“.

Man labai sunku išsamiau atsakyti į šį klausimą, nenorėčiau išskirti kažkokių valstybių. Manau, kad netolerancija visuomenėje rodo tai, kas dėl įvairių priežaščių yra sugadinta ir turi būti pataisyta.

Tiesiausias kelias tokioms problemoms spręsti – tinkamas švietimas. Netolerantiškumas yra elementari nepagarba inteligentiškai visuomenei.

Izraelis ir Palestina iki šiol neranda sprendimo dėl Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) prieš daugiau nei pusę šimto metų padalintų teritorijų. Kokius pagrindinius žingsnius taikos link yra numatęs prezidentas Šimonas Peresas? Ar turint galvoje šalių karo istoriją šis konfliktas gali būti išspręstas taikiai?

Jo Ekselencijos Šimono Pereso veiksmus šiuo atveju riboja prezidento galių įstatyminis apibrėžimas. Žinoma, prezidentas gali pakreipti įvykius tam tikra linkme ir teikti idėjas. Nors prezidentas Izraelyje yra labiau šalį reprezentuojantis asmuo, Š. Peresas yra labai aktyvus ir kūrybiškas siūlydamas, ką mes galime daryti toliau.

Viena iš didžiausių jo vizijų ir darbų yra siekis suteikti abiem šalims bendrumo ne tik politikoje, bet ir ekonomikoje. Jis visada pabrėžia, kad nors politinės derybos yra labai svarbios, turėtume daryti ir kažką apčiuopiama. Su šiuo teiginiu sutinka abi konfliktuojančios pusės. Viena iš tokių ekonominių grandžių yra ekonomikos plėtra nuo Mirusios iki Raudonosios jūros.

Š. Pereso nuomone, regione turėtų būti vystomas turizmo sektorius ir ekonomikos galimybės. Tai ne tik galimybė regionui, bet ir būdas padėti būtent palestiniečiams. Šiame plane laimėtų ir Izraelis bei jordaniečiai.

Jūs klausiate manęs, kodėl mūsų derybos yra užstrigusios. Mūsų valstybė tikėjosi, kad patraukus Izraelio gynybos pajėgas iš Gazos ruožo tokie veiksmai leis kalbėti apie taiką. Šis taikos modelis turėjo veikti ir padėti abiem šalims, tad mes išvedėme visus karius iš Gazos ruožo, iškraustėme žydus iš jų namų, kartais net per prievartą.

Tokie kraštutinumai turėjo padėti susigrąžinti taikos viltį. Tačiau kas nutiko?

„Hamas“ grupuotė Gazos ruožą pavertė teroristų baze, iš kurios yra puolami Izraelio civiliai. Kai žūsta mūsų šalies piliečiai, yra nelengva toliau ieškoti derybų kelio dėl viešosios nuomonės Izraelyje.

Kita šios dienos problema – nesutarimai tarp palestiniečių grupuotės „Fatah“ Vakarų Krante ir „Hamas“ kovotojų Gazos ruože. Izraelis tikrai nenori būti viduryje tarp šių dviejų grupuočių ugnių. Neseniai susidūrėme su absurdiška situacija. Apie 188 „Fatah“ kariai naktį vien su apatiniais bėgo nuo „Hamas“ grupuotės iš Gazos ruožo į Izraelio teritoriją. Mūsų kariai juos priėmė ir gydė Izraelio ligoninėse. Žinant šias aplinkybes, sunku įsivaizduoti taikos darybas.

Ką žinote apie žydų bendruomenės problemas Lietuvoje? Mūsų žiniasklaida kartais cituoja užsienio žurnalistus, kurie teigia, kad Lietuvai nepavyksta įvertinti  ir išaiškinti Antrojo pasaulinio karo nusikaltimų, įvykdytų prieš žydus. Kokia yra oficiali Izraelio pozicija šiuo klausimu?

Pirmiausia norėčiau pastebėti, kad mūsų šalys yra panašios – turime susidoroti su iššūkius keliančia kaimynyste. Mūsų šalys sėkmingai bendradarbiauja ir tarptautinėje arenoje.

Žydų bendruomenė Lietuvoje yra potenciali abiejų valstybių bei Lietuvos ir žydų pasaulio bendradarbiavimo jungtis. Juk dar prieš Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus žydų tautybės žmonės jūsų šalyje kūrė ir skelbė mokslo, filosofijos, religijos bei kultūros žinią.
Šiandien bendruomenę sudaro apie 2-4 tūkst. žmonių. Daug bendruomenės problemų negalėčiau išskirti, bet jų yra ir labai skausmingų mūsų bendruomenei, Izraeliui ir žydų pasauliui.

Šiuo metu holokausto aukos, kurios buvo persekiojamos nacių ir pabėgo į miškus kaip savanoriai, yra kaltinamos Lietuvoje dėl nusikaltimų, kuriuos neva tuo laiku padarė. Lietuvos istorijos faktų tikslus išdėstymas mums yra svarbus. Mes gerbiame jūsų istoriją ir jūsų šalį. Visgi toks tyrimas yra sunkiai suvokiamas iš žmogiškumo pusės.

Mūsų skausmas – labai stiprus ir jis nepraeis. Klausimai dėl šio tyrimo ir rūpesčio Lietuvoje gyvenančia žydų bendruomene turi būti išspręsti kovojant su netolerancija žydams. Istorija lieka istorija, todėl holokausto pamokos turi būti išmoktos ir niekada nepasikartoti.

Mes negalime ignoruoti ir įvykių, kurie paskutiniu metu nutiko žydų bendruomenei jūsų šalyje: svastikų, nupieštų ant pastatų, skustagalvių eitynių Vilniaus ir Kauno gatvėmis skanduojant antisemitinius šūkius. Kartu mes negalime pamiršti stiprėjančio bendravimo tarp mūsų šalių, kuriam visų pirma gali padėti jūsų šalyje gyvenanti žydų bendruomenė.