Naujienos

Užsienio reikalų ministerijoje liepos 21 dieną pristatyta Strateginių studijų centro parengta studija “Šiaurės šalių geostrateginė svarba Lietuvai”.

Renginyje dalyvavo užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, diplomatai, Seimo, Vyriausybės ir akademinių institucijų atstovai.

Pagrindinis studijos tikslas – įvertinti Šiaurės šalių – Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos - svarbą Lietuvai geopolitiniu, politiniu, ekonominiu ir kultūriniu aspektu. Siekiama nustatyti, ar Šiaurės šalys gali būti efektyvus Lietuvos strateginis partneris ir ar glaudus bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis sudarytų sąlygas Lietuvai efektyviai veikti euroatlantinėse saugumo struktūrose bei atsverti Rusijos įtaką regione.

Analizuodami Šiaurės šalis, studijos autoriai siekė įvertinti jų geopolitinių kodų istorines prielaidas, įvardyti dabartinius Šiaurės šalių nacionalinius interesus, pagrindines šių šalių geopolitinių kodų gaires ir svarbiausius jų galios sklaidos mechanizmus, nustatyti Šiaurės šalių vietą svarbiausių geopolitinių veikėjų geostrateginiuose planuose ir globaliuose geopolitiniuose scenarijuose.

Studijos autoriai daro išvadą, kad Šiaurės šalys sudaro tam tikrą “saugumo bendruomenę”. Valstybių, priklausančių šiai bendruomenei, pagrindiniai saugumo interesai yra taip glaudžiai susiję, kad nacionalinis atskirų šalių saugumas negali būti vertinamas atskirai nuo kitų regioninei subsistemai priklausančių valstybių saugumo dinamikos.

Nagrinėdami Šiaurės šalių ir Lietuvos santykius, studijos autoriai taip pat siekė įvertinti, kokias geopolitines funkcijas gali atlikti šios valstybės viena kitoms, nustatyti, kokio pobūdžio globaliomis ir regioninėmis geopolitinėmis sąlygomis Lietuvos ir Šiaurės šalių santykių modelis būtų palankiausias Lietuvos nacionaliniams interesams, ir apibrėžti svarbiausias sritis, kuriose įmanomas Lietuvos ir Šiaurės šalių santykių aktyvizavimas.

Vieno iš studijos autorių, Strateginių studijų centro direktoriaus Egidijaus Motiekos teigimu, studijoje konstatuojama, jog dabartinėje situacijoje palankiausias Lietuvai būtų intensyvesnis „švelniojo aljanso“ su Šiaurės šalimis plėtojimas. Pagrindinė prielaida „švelniajam aljansui“ susiformuoti yra bendras Lietuvos ir Šiaurės šalių interesas Baltijos jūros regione sukurti ekonominės galios centrą kaip alternatyvą kitiems ES regioniniams ekonominiams centrams.

Kaip teigiama Strateginių studijų centro darbe, „švelniojo aljanso“ scenarijus sudarytų sąlygas Lietuvai diferencijuoti savo priklausomybę nuo Vokietijos ir Rusijos ekonominės ašies, įtraukti Šiaurės šalių ekonominius ir finansinius subjektus į Lietuvos politiką rytinių kaimynių atžvilgiu, skatinti Šiaurės šalis Lietuvos ekonomikoje formuoti konkuruojančią su Rusija infrastruktūros sistemą.