Naujienos

Gegužės 27 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo oficialiai atidaryta Lozoraičių biblioteka. Iškilmingame renginyje dalyvavo Kazio Lozoraičio dukra Daina Lozoraitis ir žmona Giovanna Pignatelli Lozoraitis, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, diplomatai, kultūros žmonės. Biblioteka parengė parodą, kurioje buvo eksponuoti leidiniai iš prieš metus LR Užsienio ir Kultūros ministerijų rūpesčiu iš Romos pargabento unikalaus, per 17 tūkstančių vienetų spaudos rinkinio, sukaupto visų šeimos narių – Stasio Lozoraičio, vyresniojo (1898-1983), jo žmonos Vincentos Matulaitytės-Lozoraitienės (1896-1987) ir abiejų sūnų – Stasio Lozoraičio, jaunesniojo (1924-1994) ir Kazio Lozoraičio (1929-2007).

„Rinkinyje sukauptų leidinių chronologinės ribos apima visą XX amžių. Lozoraičių bibliotekoje išsaugota nemaža tarpukario Lietuvos leidinių, kurie tėvynėje buvo sunaikinti per okupacijas. Ypač svarbios yra ir dėl sovietmečio ideologinių draudimų Lietuvos skaitytojui neprieinamos, todėl Lietuvos bibliotekose negalėjusios būti istorinės, politinės tematikos knygos anglų, italų, vokiečių, prancūzų ir kitomis kalbomis, taip pat gausus rusų bei lenkų emigracijos leidinių rinkinys. Kaip atskira kolekcija saugoma ir tvarkoma Lozoraičių biblioteka neabejotinai yra tikras lobis ne tik Lietuvos istorijos ir kultūros tyrinėtojams. Elektroninis jos katalogas atvers kuo plačiausias galimybes naudotis šiais turtais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – sakoma Nacionalinės bibliotekos pranešime spaudai.

„Tai didžiulė – neįkainojama likimo dovana, – sakė šio renginio organizatorė, M. Mažvydo bibliotekos lituanikos skyriaus vedėja Silvija Vėlavičienė, kreipdamasi į gausiai susirinkusius. – Lozoraičių šeimos biblioteką galima vertinti dviem aspektais – kaip atskirą rinkinį, kolekciją, kaip ji yra saugoma bei tvarkoma Nacionalinėje bibliotekoje. Šiuo požiūriu, Lozoraičių šeimos rinkiniui nėra lygių tarp Lietuvos valstybės įstaigose saugomų, nes jie būdavo išskirtinai renkami vieno kurio nors šeimos nario. O mūsų atveju turime visų jos narių, trijų kartų kauptą rinkinį. Jo chronologinės ribos apima visą XX amžių. Tarp kitų XX a. Lietuvos inteligentų sukaptų asmeninių bibliotekų Lozoraičių šeimos biblioteka taip pat yra išskirtinė, kadangi Lozoraičiai, vykdami į diplomatinę tarnybą užsienyje, veždavosi su savimi ir visas knygas ir taip likimo valia išsaugojo jas nuo sunaikinimo. Kitoks likimas ištiko kitas asmenines bibliotekas, kai jų savininkai buvo arba represuoti, arba priversti pasitraukti į Vakarus. Tokiu būdu rinkinyje išliko daug unikalių ne tik užsienio, bet ir tarpukario leidinių, kurie dėl griežtų sovietinės okupacijos ideologinių nuostatų nebuvo išsaugoti ir dabar sugrįžta į Lietuvos spaudos istoriją iš Romos“.

Ji papasakojo šio rinkinio grąžinimo į Lietuvą istoriją ir pasidžiaugė, kad istorikai šiame knygų rinkinyje ras daug Lietuvoje iki šiol neturėtų leidinių. Šis knygų rinkinys iš Romos buvo pargabentas prieš metus, tuo rūpinosi amb. Kazys Lozoraitis, kuris po pasitraukimo iš diplomatinės tarnybos prie Šv. Sosto nuo 2004 m. visas jėgas skyrė Lozoraičių šeimos sukauptų archyvinių dokumentų ir spaudos rinkinių tvarkymui ir parengimui perduoti Lietuvai.

Šiuo metu M. Mažvydo bibliotekos elektroniniame kataloge jau atspindėta per 700 Lozoraičių bibliotekos knygų, pateikiant apie jas kuo platesnę informaciją. Beje, tarp į Lietuvą parvežtų knygų yra ir iš prieškario Lietuvos ambasados pastato „Villa Lituania“, kurią užgrobė Sovietų Sąjunga, išgelbėtų knygų.

Prisiminimų apie susitikimus su Kaziu Lozoraičiu nuotrupas papasakojo prezidentas Valdas Adamkus. „Įsimintinas buvo paskutinis susitikimas Vilniuje, – sakė prezidentas. – Aš paklausiau, kas tau, Kazy, dabar svarbiausia, ką tu darai? – „Tu nepatikėsi – skęstu tarp knygų, eidamas per archyvus. Daug kas mane stebina, kai ko ir nežinojau, bet didžiausias skausmas yra sutvarkyti taip, kad galėčiau išpildyti savo dvasinį, moralinį įsipareigojimą Lietuvai – viską grąžinti“ – sakė Kazys... Eidamas per archyvus rado tokius užrašus, kurių nė neįsivaizdvo, kad jie egzistuoja (jie dabar saugomi Kauno prezidentūroje) – būtent prezidento Antano Smetonos įrašus ant lapelių, kiek kurią dieną išleista maistui, – pienui, duonai, kitoms smulkmenoms, – centų tikslumu. Atrodo, tokie popieriukai daug nieko nesakantys, bet aš manau, kad tai sako labai daug – tai mums palieka ne tik tam tikrą asmens pasireiškimą, ką jis manė esant svarbu palikti, bet ir to laikotarpio vieną momentą“.

Lozoraičių bibliotekos pristatyme dalyvavo ir kalbėjo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Šventojo Sosto atstovas Lietuvoje arkivyskupas Peter Stephan Zurbriggen, Užsienio reikalų ministerijos politikos analizės ir planavimo departamento patarėjas Rimantas Morkvėnas,Nepriklausomybės akto signataro, diplomato Petro Klimo sūnus ir Lozoraičių šeimos bičiulis Petras Klimas, atvykęs iš Prancūzijos, ir kt.