Naujienos

Europos Sąjungos bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba gruodžio 13 dieną priėmė reglamentą dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių pakeitimo. Tarybos susitikime Lietuva pateikė vienašalę deklaraciją, kurioje išdėstomos esminės nuostatos dėl tolesnės ES tekstilės ir aprangos prekybos politikos. Patvirtintais pakeitimais nustatomos naujos tekstilės gaminių importo į ES sąlygos po 2005 metų sausio 1 dienos, kai baigsis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutarties dėl tekstilės ir aprangos galiojimas. Sutarties galiojimo pabaiga, dėl kurios PPO šalys narės sutarė dar 1995 metais, sąlygoja prekybos tekstilės ir aprangos gaminiais liberalizavimą. Pagal PPO nuostatas, nuo 2005 metų sausio 1 dienos prekybai tekstilės gaminiais tarp PPO narių nebebus taikomi kiekybiniai ar kitokio pobūdžio apribojimai. Atsižvelgiant į neišvengiamus pasikeitimus tekstilės ir aprangos sektoriuje, naujoji ES importo tvarka numato tam tikrų priemonių, tikėtinai prisidėsiančių prie ES gamintojų konkurencingumo palaikymo, taikymą. Išankstinis automatinis importo licencijavimas tam tikrą laiką bus taikomas Kinijai, kurios produkcija sudaro 85 proc. viso ES tekstilės importo iš trečiųjų šalių, be to, muitinė vykdo iš trečiųjų šalių importuojamų gaminių verčių ir kiekių monitoringą. Šios priemonės leis efektyviai ir savalaikiai sekti tekstilės bei aprangos importo iš trečių šalių srautus ir, esant reikalui, imtis reikiamų rinkos apsaugos veiksmų. Atlikti tyrimai rodo, jog prekybos srautai nuo 2005 metų gali žymiai pasikeisti. Vien Kinijos aprangos prekių rinkos dalis ES, jeigu nebus imtasi jokių prekybos apsaugos priemonių, žymiai išaugs. Šių prekių rinkos dalis nuo dabar esančių 18 proc. gali padidėti iki 29 proc. Lietuvos tekstilės sektorius pasižymi ilgametėmis tradicijomis, aprangos ir tekstilės pramonė užima dominuojančią vietą šalies pramonės struktūroje. Lietuvos aprangos ir tekstilės sektorius – tai pirmasis pagal darbuotojų skaičių ir antrasis pagal pagamintos ir parduotos produkcijos apdirbamosios pramonės sektorius. Atsižvelgdama į tai, Lietuva aktyviai dalyvavo konsultacijose dėl naujų tekstilės gaminių prekybos sąlygų reglamentavimo, laikėsi tvirtos pozicijos dėl būtinybės užtikrinti tam tikrą pereinamąjį į laisvosios prekybos sąlygas laikotarpį, per kurį būtų įgyvendintos ES gamintojų konkurencingumą užtikrinančios priemonės. Išsiskyrus ES šalių nuomonėms dėl tolesnių prekybos sąlygų nustatymo, Lietuva buvo priversta pateikti ir vienašalę Lietuvos deklaraciją, kurioje yra išdėstytos esminės nuostatos dėl tolesnės ES tekstilės ir aprangos importo politikos: savalaikės ir efektyvios tekstilės ir aprangos gaminių importo srautų priežiūros užtikrinimo būtinybė; galimybė pasinaudoti visais PPO leistinais prekybos apsaugos instrumentais; preferencijų peržiūrėjimo būtinumas; efektyvaus trečiųjų šalių rinkų ES tekstilės ir aprangos gaminiams atvėrimo bei harmonizuotų prekybos sąlygų sukūrimo užtikrinimas. Tekstilės ir aprangos sektoriaus ateitis taip pat buvo nagrinėjama ES Konkurencingumo taryboje, kurioje lapkričio 16 dieną buvo patvirtintos išvados dėl tolesnių veiksmų. Išvadose pabrėžiami tokie konkurencingumo veiksniai, kaip inovacijos, mokymai, intelektinės nuosavybės apsauga, dialogo su partneriais užtikrinimas, socialinio dialogo būtinybė. Nemažas dėmesys skiriamas ir prekybos priemonių, palaikančių ES pramonės konkurencingumą, taikymui.