Prancūzijos žemesnieji parlamento rūmai Nacionalinė Asamblėja lapkričio 26 dieną balsų dauguma pritarė Lietuvos ir dar devynių kandidačių stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutarties ratifikavimui.
Iš 577 Nacionalinės Asamblėjos narių balsavime dalyvavo 527. Nedalyvavo pagrindinai Prancūzijos komunistų partijos atstovai.
“Už” pasisakė 505 parlamentarai, trys - “prieš” (iš jų du vėliau pareiškė supainioję mygtukus ir norėję pasisakyti “už”) ir tik vienas Sąjungos už demokratinę Prancūziją narys buvo prieš sutarties ratifikavimą. Susilaikiusiųjų buvo 19, dauguma iš jų socialistai.
Diskusijose parlamentarai pabrėžė, kad Europos Sąjungos institucijos turi būti pasirengusios plėtrai dar prieš jai įvykstant kitų metų gegužės 1 dieną.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Dominique’as de Villepinas patikino parlamento narius, kad Prancūzijos vyriausybė darys viską, kad ES institucinė reforma pavyktų. Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas-Pierre’as Raffarinas pabrėžė istorinę ES plėtros įvykio svarbą.
Tam, kad Prancūzijos prezidentas Jacques’as Chiracas pasirašytų Stojimo sutartį ir taip užbaigtų jos ratifikavimo procedūrą, ją dar turi ratifikuoti Prancūzijos parlamento aukštesnieji rūmai - Senatas. Balsavimas jame numatytas gruodžio 10 dieną.
Pagal paskutinį viešosios nuomonės tyrimą “Eurobarometer” prancūzai gana skeptiškai nusiteikę ES plėtros atžvilgiu. 54 proc. prancūzų ES plėtros nepalaiko, tik 18 proc., tiki išsiplėtusios ES sugebėjimu “gerai funkcionuoti”.
Pagal šių metų balandį Atėnuose pasirašytą ES plėtros sutartį, nuo kitų metų gegužės dabartinis 15-os valstybių blokas turėtų pasipildyti dešimčia naujų narių: Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Lietuva, Latvija, Estija, Kipras ir Malta.
Iki šiol iš dabartinių ES šalių narių plėtros sutartį ratifikavo Danijos, Vokietijos, Portugalijos, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos parlamentai.