Prahoje įteiktas valstybinis apdovanojimas M. Dobužinskio piešinius ir dokumentus Lietuvai perdavusiai Anastazijai Koprivovai
Gruodžio 10 dieną vykusios iškilmingos ceremonijos Lietuvos ambasadoje Prahoje metu įteiktas Lietuvos valstybės apdovanojimas - ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius - Čekijos pilietei Anastazijai Koprivovai, kuri išsaugojo ir Lietuvai perdavė vienam svarbiausių Lietuvos modernizmo epochos menininkų Mstislavui Dobužinskiui (1875-1957) priklausiusius piešinius ir dokumentus.
„Man didelė garbė įteikti Lietuvos valstybės apdovanojimą žmogui, kurį itin gerbiu už jos nesavanaudišką poelgį ir tvirtą pasiryžimą padaryti viską, kad Lietuvai būtų grąžintos jai priklausančios vertybės“, – sakė Lietuvos ambasadorius Čekijoje Laimonas Talat-Kelpša.
Pasak ambasadoriaus, A. Koprivovos Lietuvos institucijoms perduoti dokumentai ne tik papildė Lietuvoje saugomą menininko archyvą, tačiau padėjo atskleisti ir įdomių faktų apie M. Dobužinskio asmenybę ir profesinius planus. „Esu tikras, tyrėjams išsamiai išnagrinėjus dokumentus, mūsų laukia dar daug įdomių atradimų ir detalių apie šį iškilų kūrėją”, – kalbėjo ambasadorius.
Apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo A. Koprivovos artimieji ir kolegos, Prahoje reziduojantys diplomatai, ambasados bičiuliai ir Lietuvių bendruomenės Čekijoje nariai. Pagerbti Čekijos pilietės atvyko ir Lietuvos literatūros ir meno archyvo, kuriame saugomi perduoti dokumentai, direktorius Juozapas Blažiūnas.
Archyvui perduoti dokumentai atspindi 1936-1937 metų laikotarpį, kuomet Čekijoje M. Dobužinskis sukūrė scenovaizdį ir kostiumus Nacionalinio teatro Prahoje spektakliui „Eugenijus Oneginas“.
1936 metais Prahoje gimusi A. Koprivova 1963-1993 metais dirbo J. A. Komenskio pedagogikos institute prie Čekoslovakijos mokslų akademijos. Išėjusi į pensiją ji ėmėsi rusų emigracijos į Čekoslovakiją temos, bendradarbiavo su Čekijos mokslų akademijos Slavų biblioteka, rengė publikacijas ir parodas apie rusų emigrantus, 1945 metais ištremtus iš Čekoslovakijos į Sovietų Sąjungos lagerius, siekė jų reabilitavimo. Jos surinktas dokumentų ir fotografijų archyvas apie rusų emigrantų gyvenimą Čekijoje laikomas vienu didžiausiu šalyje.