Naujienos

Prieš savaitę Vilniaus rajone apsilankė Lietuvoje akredituotų užsienio valstybių ambasadorių žmonos. Viešnias lydėjo Lietuvos premjero žmona Rasa Kubilienė bei užsienio reikalų ministro sutuoktinė Loreta Ušackienė.  Būtent jų iniciatyvumo ir sumanumo dėka beveik dvidešimties šalių atstovės galėjo iš arti susipažinti su mūsų tradicijomis, patirti Vilniaus kaimynystėje gyvenančių žmonių svetingumą, išgirsti apie šių apylinkių istoriją bei galimybes aplankyti palei Nerį įsikūrusių vietovių apylinkes.  

Susitikti su viešniomis pirmas turėjęs progą Sudervės parapijos klebonas Stanislav Maciukevič trumpai papasakojo apie Švč. Trejybės bažnyčios istoriją, problemas, kurias tenka įveikti siekiant išsaugoti šią ne tik savo architektūra, bet ir ypatinga akustika pasižyminčią šventovę. Bažnyčios akustines galimybes atlikdama giesmę „Ave, Marija“ pademonstravo Vaidotų kultūros centro vadovė Teresa Koltan.

Nuo istorijos iki realybės

Dūkštose šiuolaikiškai bei įdomiai įrengtame Neries regioninio parko lankytojų centre delegacijos narės susipažino su šio parko teikiamais turistiniais pasiūlymais, galimybėmis aktyviai ilsėtis gamtos prieglobstyje. Pasak centro direktorės Audronės Žičkutės, pagrindinė centro funkcija – supažindinti atvykstančius žmones su palei Nerį įsikūrusio regiono kultūros bei gamtos paveldu. O iš to išplaukia gilus noras išauklėti savo šalimi besididžiuojančią pilietinę visuomenę.

Beje, nuo šių metų pradžios veikiančiame centre noriai apsilanko aplinkinių mokyklų mokiniai, mat čia įvairialypiai ir tuo pat metu labai prieinamai pristatyta jų gimtojo regiono istorija, sudaryta galimybė susipažinti su ne tik valstybės, bet ir Europos Sąjungos saugomais objektais.

Vertingos, nes nuoširdžios

Pagrindinis Čekijos, Baltarusijos, Airijos, JAV, Kinijos, Graikijos, Turkijos bei kitų valstybių ambasadorių sutuoktinių viešnagės objektas buvo Čekoniškių verbų ir buities seklyčia. Vilniaus rajono savivaldybės merės vardu garbingas viešnias pasitiko Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska bei direktorės pavaduotoja Rita Tamašiūnienė. Prieš 14 metų įkurto ansamblio „Cicha Nowinka“ narės įeinančias ambasadorienes bei jas lydinčius asmenis pasitiko darbščiai, pindamos verbas bei giedodamos graudžią dainą. 

Su dideliu susidomėjimu moterys stebėjo, kaip miklios ansambliečių rankos dėliodamos gėlytę prie gėlytės, žolelę prie žolelės, kūrė nuostabias austas kompozicijas iš žolynų – verbas – išraiškingiausią Vilniaus krašto simbolį, kuris Velykų išvakarėse įgyja ypatingą reikšmę. 

Ansamblio „Cicha Nowinka“ vadovė Janina Norkūnienė papasakojo apie verbų pynimo tradicijas, pagrindines jų funkcijas. Pažymėjo, kad šiam amatui – jau beveik 400 metų.

„Bažnyčioje pašventinta verba saugo žmogaus sveikatą, atneša jam ne tik gausą, bet visų pirma apdovanoja Dievo malonėmis. Per verbą žmogus turi užsitarnauti Dievo atleidimą, kai jis jam reikalingas. Pagal tradiciją, pašventinta verba pavasarį užariama kartu su pirma vaga, ja smilkinamas Kūčių stalas...“, - kalbėjo J. Norkūnienė, pasakodama ir apie kitą ansamblio vykdomą veiklą.

Pažymėtina, kad per savo istoriją ansamblis surinko apie 200 liaudies dainų. Vietos folkloro lobyną papildo ir užrašyti liaudies medicinos bei virtuvės receptai. Kruopščiai užrašinėjami prisiminimai apie autentiškas šio krašto vertybes, kurios metų metais buvo perduodamos iš kartos į kartą, o šiandien jiems iškilo pavojus negrįžtamai išnykti. „Cicha Nowinka“ kūryba yra autentiška, kaip ir autentiškos yra jų atliekamos dainos: lenkų, lietuvių, baltarusių, net viena žydų. Jos labai iškalbingai liudija šio regiono istoriją, kelių kultūrų tarpusavio sugyvenimą bei sąveiką.

Neatsitiktinai Baltarusijos ambasadoriaus sutuoktinė Tamara Dražina, dalindamasi su „Vilniaus karšto savaitraščiu“ įspūdžiais apie šią neįprastą ekskursiją, pasakė, kad jau trejus metus gyvendama Vilniuje pastebi daug panašumų tarp šio regiono ir Baltarusijos.

„Čia, muziejuje, ant sienų kabo rankšluosčiai, labai panašūs į mūsų baltarusiškus. Kai kurie daiktai ir patiekalai yra tokie pat kaip Baltarusijoje. Pavyzdžiui, sūris su kmynais..., - sakė ponia Dražina. O Moldovos ambasadoriaus žmona Liudmila Čiornaja pridūrė, kad Moldovoje irgi gyvuoja tradicija Verbų sekmadienį šventinti cerkvėje verbas. Tačiau ten tai dažniausiai būna karklo šakelių puokštelė, simbolizuojantį atsinaujinimą po ilgos žiemos.

Vaišinkitės, mieli sveteliai...

Viešnios galėjo ne tik stebėti verbų pynėjų darbą, bet ir pačios išmėginti supinti verbas. Reikia pažymėti, kad čekoniškietėms padedant, joms puikiai pavyko susitvarkyti su užduotimi!

Pagal svetingumo tradiciją, svečiai buvo vaišinami tradiciniais patiekalais: sūriais, duona, grybais, žolelių arbatomis, trauktinėmis. Anot L. Ušackienės, idėja surengti šią pažintinę ekskursiją sulaukė didžiulio ambasadorių žmonių susidomėjimo.

„Esu dėkinga šios išvykos organizatoriams. Tai – puiki proga pažinti Lietuvą, jos tradicijas. Atmintyje išliks daugiau įspūdžių apie šioje gražioje šalyje praleistus metus“, - prisipažino Tamara Dražina.

Išvykos organizatorėms, o ypač kolektyvo „Cicha Nowinka“ moterims, už atvirumą bei nuoširdumą visų ambasadorienių vardu padėkojo Airijos ambasadoriaus sutuoktinė Siobhan Eileen Denim. Atsisveikinimui visos viešnios lauktuvių gavo po meduolį, uogienės stiklainį bei šių metų rekordinės verbos autorės Teresos Michalkevič supintą verbą.

„Tai – tik pirma ekskursija. Ateityje, tikiuosi, rengsime jų daugiau. Nesikartosime, ieškosime naujų galimybių parodyti įdomias vietas. Dabar parodėme tai, kas mums arčiausia – Vilniaus kraštą“, - pažymėjo Loreta Ušackienė.

Viešnios išvyko sakydamos, kad į Čekoniškes sugrįš dar ne kartą.

Irena Mikulevič