Naujienos

Šiais metais švenčiamas Estijos, Latvijos ir Lietuvos atkurtos nepriklausomybės tarptautinio pripažinimo dvidešimtmetis.

Tarptautinės bendruomenės parama ir užuojauta mūsų šalims tuo sunkiu laikotarpiu, kai ištrūkome iš Sovietų Sąjungos, buvo įkvėpimo šaltinis mūsų tautoms atgaunant laisvę ir pačioms sprendžiant savo likimą.

Baltijos šalys pasinaudojo suteiktomis galimybėmis ir, nepaisant kai kurių nesėkmių ir milžiniškų iššūkių, pasiekė pavyzdinių rezultatų.

1990–1991 metai buvo ne mūsų istorijos pradžia, bet jos tęsinys po priverstinio atitvėrimo nuo tarptautinės arenos. Todėl pasibaigus nacių ir sovietų okupacijai mūsų šalys turėjo natūralų siekį įstoti į ES, NATO ir kitas tarptautines organizacijas.

Solidarumo ir drąsos regionas

Sovietų Sąjungos 1940 metais įvykdyta Estijos, Latvijos ir Lietuvos okupacija ir po to buvusi aneksija niekada nebuvo pripažinta ar priimtina didžiosioms Vakarų šalims. Tai palaikė tikėjimą ir viltį, kad ilgainiui Baltijos šalių nepriklausomybė bus atkurta.

Dešimtmečiai ginkluoto pasipriešinimo, disidentų judėjimo ir tylios vidinės opozicijos pasiekė kulminaciją devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai didžiulėmis taikiomis demonstracijomis ir nesmurtiniu pasipriešinimu sovietų okupacijai mūsų tautos išreiškė savo norą būti laisvos.

Nebūtų perdėta teigti, kad įvykiai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje buvo Berlyno sienos griuvimo ir šaltojo karo pabaigos preliudija.

Sakoma, kad revoliucijos yra atradimai. Mes esame tvirtai įsitikinę, kad tai tiesa kalbant apie mūsų nepriklausomybės atgavimą prieš dvidešimt metų. Visada žinojome, kad mūsų istorija ir mūsų kultūros šaknys priklauso Europai, priklauso Vakarams. Daugeliui kitų tai buvo netikėtas atradimas.

Svarbus mūsų tautų užsienio politikos aspektas per pastaruosius 20 metų buvo šio atradimo viešinimas.

Prašymas pasauliui pripažinti tai, kad esame visiškai nepriklausomos, suverenios ir unikalios Europos tautos – Estija, Latvija ir Lietuva, yra šio atradimo naratyvo dalis.

Vertinant iš praeities perspektyvos, trys Baltijos tautos visada priklausė plačiajai Europos tradicijų ir kultūros sričiai.

Šiandien mes aktyviai dalyvaujame tarptautiniame politiniame procese, bendradarbiaujame kuriant ir įgyvendinant Europos kaimynystės politiką.

Kaip NATO narės, kartu su kitais sąjungininkais teikiame pagalbą, kad būtų atkurtas stabilumas ir tinkamas valdymas Afganistane.

Kiekviena iš mūsų šalių pirmininkavo ar šiuo metu pirmininkauja įvairioms tarptautinėms organizacijoms.

Nedidelės, bet reikšmingos

Estija, Latvija ir Lietuva yra vidutinio dydžio valstybės, bet istorijos ir patirties matais jos gana reikšmingos. Trijų šalių, įsikūrusių tiesiogine prasme geografiniame Europos centre, istorija ir geografija yra susijusi su prekybos bei kultūros centrais Lenkijoje, Šiaurės ir Skandinavijos šalyse, Rusijoje, Vokietijoje ir dar toliau – Nyderlanduose ir Didžiojoje Britanijoje.

Mūsų geografinė padėtis reiškia, kad mes esame tarptautinėje kryžkelėje ir skirtingų kultūrų, ekonominių ir politinių sistemų ir religinių tradicijų sandūroje.

Prireikė daug laiko ir pastangų, bandymų ir klaidų, kad būtų restruktūrizuotas šalių valdymas, įkurtos atviros politinės struktūros ir padėti rinkos ekonomikos pagrindai siekiant pakeisti anksčiau egzistavusią centralizuotą komandinę valdymo struktūrą.

Tai suteikė mums daugiau dinamiškumo ir gebėjimo atsinaujinti, neatsilikti nuo pokyčių tempo.

Ekonomikoje esame patyrę ir pakilimų, ir nuosmukių, bet dabar džiaugiamės sugrįžusiu ekonomikos augimu.

Bendradarbiavimas – ateitis

Šiandien Estija, Latvija ir Lietuva yra aktyvios Europos Sąjungos ir NATO narės, tačiau taip pat vertiname ir regioninio bendradarbiavimo galimybes.

Pagrindinis mūsų šalių tikslas yra tapti neatskiriamomis, sėkmingai bendradarbiaujančiomis Šiaurės ir Baltijos regiono partnerėmis, kurios glaudžiai tarpusavyje koordinuoja politikos ir ekonomikos plėtrą. Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) formatas gali padėti pasiekti šį tikslą.

Regionui sutelkti yra numatyti bendri plataus masto projektai. Tai apima, pavyzdžiui, bendrą informacinę erdvę, gynybos planavimą, koordinuotas pastangas švietimo srityje, bendras vertybes ir jungtinį regiono, kaip stipraus vieneto, pristatymą.

Prieš 20 metų, kai Estija, Latvija ir Lietuva atkūrė diplomatinius santykius su kitomis šalimis, pagrindinis uždavinys buvo įtvirtinti nepriklausomybę ir suverenitetą.

Prieš dešimtmetį mūsų tikslas buvo sparti integracija į euroatlantines ir Europos struktūras.

Šiandien, būdamos visateisė ir patikima Vakarų bendruomenės dalis, Baltijos valstybės pradėjo įgyvendinti kitą savo nacionalinės politikos etapą – užsitikrinti energetinį saugumą, politinį ir ekonominį stabilumą trijų šalių viduje ir kaimynystėje.

Pripažįstame, kad formali šalies nepriklausomybė negarantuoja valstybės ir tautos gyvybingumo.

Mes tikime, kad didesnė ekonominė ir politinė integracija į euroatlantinę erdvę – pagrindinė mūsų užsienio politikos kryptis – turi būti kertinis akmuo gyvybingai ir klestinčiai Baltijos šalių ateičiai kurti.

Audronius Ažubalis Lietuvos užsienio reikalų ministras,
Girtas Valdis Kristovskis Latvijos užsienio reikalų ministras,
Urmas Paetas Estijos užsienio reikalų ministras