Naujienos

Seimas vakar, birželio 25 d., priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimus, kuriais įtvirtinamas teisinis pagrindas nustatyti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, jei Europos Sąjungos lygmeniu ribojamosios priemonės, taikomos nurodytoms šalims, būtų nebetaikomos arba iš dalies (ar visiškai) panaikintos.

„Seimo priimtu sprendimu Lietuva įgyja esminį įrankį stabdyti Rusijos karo mašiną, jei dėl destruktyvios vienos ar kelių ES valstybių narių politikos ES sankcijų Rusijai režimas pradėtų eižėti. Aktyviai dirbame, kad kitą mėnesį baigsiančios galioti ES sektorinės sankcijos Rusijai būtų pratęstos, tačiau tuo pačiu privalome būti pasirengę ir kitiems scenarijams, įskaitant ir poreikį skubiai imtis nacionalinių priemonių kartu su mūsų regioniniais partneriais, jei to pareikalautų atitinkamų sprendimų nepriėmimas Briuselyje“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.

Šio teisinio pagrindo įtvirtinimas nacionalinėje teisėje yra būtinas saugiklis tam, kad nesant ES lygmeniu nustatytų ribojimų būtų galima nustatyti ir taikyti nacionalines ribojamąsias priemones siekiant riboti Rusijos prieigą prie prekių ir technologijų, kurios Rusijai yra kritiškai būtinos siekiant didinti ginkluotės ir amunicijos išteklius, įskaitant ir karinės galios atkūrimą.

Remdamasi Įstatymu Vyriausybė galės nustatyti dviejų rūšių sankcijas: taikyti turto įšaldymą ir sektorinius (prekių, paslaugų, technologijų eksporto ir (arba) importo) ribojimus. Atitinkamai numatomi penki sankcionavimo kriterijai asmenims, trys kriterijai – eksporto, du – prekių importo ribojimams taikyti.  

Vyriausybė, vadovaudamasi Įstatyme įteisintais kriterijais, nustatys konkrečius fizinius ir juridinius asmenis, organizacijas, fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupes, kurioms bus taikomos ribojamosios priemonės. Taip pat Vyriausybė tvirtins ir prekių, technologijų, paslaugų ir programinės įrangos, kurioms bus taikomi eksporto arba importo ribojimai, sąrašą.

Atkreiptinas dėmesys, kad lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonės asmenims, taip pat eksporto ir (arba) importo ribojimai prekėms, technologijoms, paslaugoms ir programinei įrangai, nebus taikomi, jei jiems jau yra taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės.

Pabrėžtina, kad teisinį pagrindą nustatyti nacionalines ribojamąsias priemones (individualias ir sektorines) jau turi Lietuvos strateginiai regiono partneriai Estija ir Latvija, tokį teisinį pagrindą įtvirtinti nacionalinėje teisėje rengiasi ir Lenkija.

2024 m. balandžio 17 d. Seimas priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos numatyta iki 2026 m. gegužės 2 d. pratęsti šiuo metu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas.