Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis gegužės 14 dieną įsakymu patvirtino Lietuvos diplomatų atminimo įamžinimo priemonių planą, kuris leis koordinuotai ir bendradarbiaujant įvairioms šalies institucijoms globoti Lietuvos diplomatinės tarnybos palikimą Lietuvoje ir užsienyje, rengti edukacinius projektus, skatinti tyrinėjimus.

„Lietuvos diplomatijos palikimas – tai Lietuvos valstybės kūrimosi, pergalių ir pralaimėjimų atspindys. Svarbu ne tik įprasminti iškilius Lietuvos diplomatus ar su diplomatija susijusius įvykius, bet ir puoselėti tūkstantmetės mūsų valstybės diplomatijos patirtį ir išmokti istorines pamokas“, - sako ministras.

Priimtas dokumentas taip pat paskatins publikacijų apie Lietuvos diplomatinės tarnybos istoriją leidybą, akademinę bendruomenę tyrinėti Lietuvos diplomatijos istoriją, jos palikimą ir indėlį į valstybės raidą.   

„Džiaugiuosi, kad atėjo laikas, kai Lietuvoje suprasta, kad diplomatijos paveldo įprasminimas nėra vienos kurios nors institucijos žinybinis interesas, bet visos valstybės reikalas“, - pabrėžia užsienio reikalų ministras.

Lietuvos diplomatinės tarnybos palikimo globa Lietuvoje ir užsienyje apima nuo totalitarinių režimų nukentėjusių ir žuvusių diplomatų atminimą, memorialinių lentų iškilių Lietuvos diplomatų gimimo, gyvenimo ir mirties vietose įrengimą, diplomatinės tarnybos paveldo sugrąžinimą į Lietuvą.

Lietuvos  diplomatų atminimo įamžinimo veiklą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Seimo kanceliarija, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Lietuvos istorijos institutu, savivaldybėmis, Lietuvos nacionaliniu muziejumi. Diplomatijos paveldo įamžinime svarbų vaidmenį vaidina užsienio lietuvių organizacijos, nevyriausybinės organizacijos.

Atskiro finansavimo šiai veiklai įgyvendinti nėra skiriama, įstaigos ir organizacijos veiklą vykdo iš joms skiriamų biudžeto asignavimų.

Užsienio reikalų ministerija jau ne vienerius metus rūpinasi Lietuvos diplomatiniu palikimu, jo išsaugojimu ir įamžinimu. Nuo 2006 metų bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvu ir kitomis institucijomis sugrąžinti iškilių tarpukario Lietuvos diplomatų Jono Norkaičio, Antano Liutkaus, Jurgio Baltrušaičio, Igno Šeiniaus ir Lozoraičių šeimos archyvai. 2010 metų balandžio mėnesį iš Prancūzijos į Vilnių parvežti autentiški dokumentai, atskleidžiantys valstybės gimimo aplinkybes 1917-1920 metais ir pirmuosius jos žingsnius tarptautinėje arenoje. Šie archyvai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui ir Lietuvos centriniam valstybės archyvui.

2010 m. spalio 30 d. Rusijos Vladimiro miesto kapinėse buvo atidengta atminimo lenta užsienio reikalų ministrui arkivyskupui Mečislovui Reiniui, kuris po Lietuvos okupacijos sovietų įkalintas mirė Vladimiro kalėjime. Taip pat URM organizavo įvairias diskusijas, knygų pristatymus Lietuvos diplomatinio palikimo tema. Kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Centriniu valstybės archyvu parengta šiuo metu veikianti paroda „Lietuvos diplomatinė tarnyba 1918–1940 m.“, kurioje galima susipažinti su iškilių Lietuvos diplomatų veikla svarbių istorinių įvykių kontekste.