Naujienos

Vilniuje birželio 8-9 dienomis vykusios konferencijos, skirtos priešpėstinių minų uždraudimui Šiaurės ir Rytų Europoje bei pasiruošimui valstybių vadovų susitikimui Nairobyje “Pasaulis be minų”, išvadose konstatuojama, kad regiono valstybės padarė pažangą uždrausdamos ir naikindamos priešpėstines minas bei teikdamos pagalbą šioje srityje, tačiau dar daug ką būtina atlikti skatinant Otavos konvencijos tikslų įgyvendinimą. Išvadas birželio 8 dieną pateikė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Evaldas Ignatavičius. Prie 1997 metų Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo neprisijungusios valstybės buvo paragintos perimti patirtį tų valstybių, kurios apsisprendė gynybą ir karines operacijas planuoti be priešpėstinių minų. Visos valstybės buvo paragintos teikti ataskaitas apie turimas minas, taip didinant pasitikėjimą regione. Prie Otavos konvencijos prisijungusios valstybės įsipareigoja nenaudoti, nekaupti, negaminti ir neperduoti kitoms šalims priešpėstinių sausumos minų bei per ketverius metus sunaikinti turimas jų atsargas. Lietuvoje ši konvencija įsigaliojo 2003 metų lapkričio 1 dieną. Iš Šiaurės ir Baltijos šalių Lietuva yra antroji po Norvegijos visiškai sunaikinusi uždraustas minas. Išvadose konstatuojama, kad Vilniaus konferencija yra svarbus Šiaurės ir Rytų Europos valstybių įnašas į lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje Kenijos sostinėje Nairobyje rengiamą Priešpėstinių minų uždraudimo konvencijos peržiūros konferenciją “Nairobio susitikimas: pasaulis be minų” (Nairobi Summit on a Mine Free World). Vilniaus konferencijoje dalyvavo maždaug dvidešimt Šiaurės ir Rytų Europos valstybių, Jungtinių Tautų, NATO, Europos Sąjungos, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto bei Tarptautinio judėjimo uždrausti minas atstovai. Konferencijos dalyviai diskutavo apie priešpėstinių minų uždraudimo poveikį karinės gynybos doktrinai, humanitarinės ir vidaus teisės priemones, minų atsargų sunaikinimo sunkumus, minų laukų išminavimo programas, donorinę veiklą, ES bei JT išminavimo strategijas, nuo karo likusių sprogmenų išminavimo problemas.