Naujienos

Visą praėjusią savaitę pasaulis šurmuliavo: Europos žemėlapyje atsirado nauja valstybė - Kosovas. Prisimindama, kad ir Lietuvos nepri-klausomybės paskelbimas visame pasaulyje sukėlė ne mažiau aistrų ir diskusijų, "Ekstra" pakalbino Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorių Žygimantą Pavilionį, mėgindama išsiaiškinti - kas gi atsitiko Kosove?

Stebint informacines žinių laidas, į akis krito kontrastas - kai Kosovo nepriklausomybės deklaraciją pa-smerkė Rusija, teigdama, kad tai neatitinka tarptautinės teisės normų ir ji niekada ne-pripažins Kosovo nepriklausomybės, pasaulio žiniasklaida sutartinai teigė, kad Rusija nedemokratiška šalis ir esą nereikia kreipti dėmesio į tokį jos akibrokštą.

Kai Ispanijos užsienio reikalų ministras paskelbė beveik analogišką pareiškimą, žiniasklaida sutartinai teigė, kad tai - nieko baisaus: Ispanija demokratinė valstybė ir turi teisę pareikšti savo nuomonę.

Maža to, Kosovo nepriklausomybės pa-skelbimas siejamas ir su religine problema - nors nė vienas diplomatas garsiai to nepasakys, naujos musulmoniškos valstybės atsiradimas krikščioniškoje Europoje taip pat daug kam kelia nerimą.

Aistros dėl Kosovo nepriklausomybės paskelbimo verda ir Lietuvoje: į diskusijas įsivėlė ne vien politikai, bet ir krepšinio aistruoliai.

Per Vilniuje vykusias Eurolygos rungtynes, kuriose žaidė "Lietuvos ryto" ekipa, aistruoliai, palaikydami komandos trenerį serbą Aleksandrą Trifunovičių, iškėlė plakatą, teigiantį, kad Kosovas - neatsiejama Serbijos dalis.

Nereikėtų užkibti ant Rusijos propagandos kabliuko. Taip pokalbį pradėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Ž.Pavilionis.

"Taip, per visas Rusijos informacines laidas buvo ypač pabrėžiamas Ispanijos pareiškimas, kad ši valstybė niekada nepripažins Kosovo nepriklausomybės, - komentavo Ž.Pavilionis. - Kartu Rusijos propagandos mašina teigė, kad Europos Sąjungos (ES) vienybė buvo kaip niekada suskaldyta. Tačiau buvo nutylima, kada ir kokiomis aplinkybėmis šis pareiškimas padarytas ir kuo viskas baigėsi".

Tokį griežtą pareiškimą Ispanija paskelbė prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą. Per šį susitikimą buvo suderinta bendra ES šalių pozicija, o bendra deklaracija, palaikanti Kosovo nepriklausomybę, buvo parašyta Ispanijos pozicijos pagrindu.

"Tad nieko baisaus neatsitiko: tokie susitikimai ir vyksta, kad pasiginčijus būtų suderinta bendra pozicija, - reziumavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius. - Gana griežtas Ispanijos pareiškimas taip pat suprantamas - jiems aktuali baskų separatizmo problema. Be to, kovo 9 dieną vyks Ispanijos parlamento rinkimai, tad ispanai nenori dar labiau aštrinti padėties".

Po rinkimų Ispanija Kosovo nepriklausomybę turėtų pripažinti, kaip ir kitos Europos šalys, mano Ž.Pavilionis. Panašiai elgėsi ir Kipras. Prieš užsienio reikalų ministrų susitikimą jis palaikė Ispanijos poziciją, tačiau po derybų Kipro pozicija taip pat su-švelnėjo.

"Beje, nereikia manyti, kad Kosovą privalo pripažinti Europos Sąjunga. Kiekviena Sąjungos narė spręs individualiai. Po kokių 200 metų, kai Europai Jungtinėse Tautose atstovaus vienas delegatas, gal tokia praktika ir bus", - svarstė Ž.Pavilionis.

Jo nuomone, nevertėtų rimtai vertinti Rusijos brukamos analogijos tarp Kosovo ir Abchazijos, Pietų Osetijos ir Padniestrės nepriklausomybės pripažinimo: "Kosovas nepriklausomybės siekė atidžiai prižiūrimas pasaulio bendruomenės. Tuo tarpu Rusija kategoriškai atsisako įsileisti tarptautines pajėgas į savo kontroliuojamas separatistines respublikas. Jei tai įvyktų, manau, nebeliktų ir šių atskilusių šalių problemos".

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius patarė neužmiršti, kad Kosovas, skelbdamas savo nepriklausomybę, prisiėmė labai didelius įsipareigojimus, kurie, atvirai kalbant, nelabai dera su nepriklausomos valstybės statusu.

Pirmiausia, naujoji valstybė sutiko įsileisti tarptautines teisėsaugos pajėgas, kurias sudarys 3000 žmonių. Tokios operacijos ES istorijoje dar nebuvo. Beje, Lietuvos indėlis šioje misijoje bus 6 pareigūnai. Šios pajėgos atidžiai stebės, kaip naujoji šalis laikosi prisiimtų įsipareigojimų.

Maža to, naujosios Kosovo valdžios vei-ksmus prižiūrės ES deleguotas "vietininkas", kuris turės teisę anuliuoti kosoviečių priimtus įstatymus, jei jie pažeistų serbų mažumos teises.

"Sutikime, jei tokius griežtus įsipareigojimus būtų priėmusi Lietuva, skelbdama savo nepriklausomybę, daug kas būtų teigęs, kad tai - tik butaforinė nepriklausomybė. Tad kalbant apie Kosovo nepriklausomybę nederėtų pamiršti, kad kol kas tai bus labiau tarptautinis protektoratas", - įsitikinęs Ž.Pavilionis.

Jei Kosovo nepriklausomybė faktiškai yra tarptautinis protektoratas, norom nenorom peršasi analogija su Klaipėdos kraštu. Jis po Pirmojo pasaulinio karo taip pat turėjo tarptautinio protektorato statusą. Tačiau tai Lietuvos valstybei nesu-trukdė 1923 metais organizuoti sukilimo ir šio krašto prijungti prie Lietuvos.

Juk tada lietuviai Klaipėdos krašte taip pat sudarė gyventojų mažumą, kaip dabar serbai - Kosove. "Ar nepasikartos toks pat scenarijus dėl Kosovo ir ar jis vėl neatsidurs Serbijos sudėtyje?" - "Ekstra" pasiteiravo Ž.Pavilionio.

"Nemanau, kad toks scenarijus galimas", - sakė Ž.Pavilionis. Ypač po to, ką serbai išdarinėjo su albanais Kosove. Tad serbų valdžios grįžimas į Kosovą neįmanomas.

Jei taip atsitiktų, tai būtų laikoma Kosovo okupacija, su kuria Jungtinės Tautos niekada nesutiktų. Tai būtų panašu į tai, kai Irakas, dangstydamasis istorine teise į Kuveitą, okupavo šią šalį.

Kuo viskas baigėsi? Kilo karas ir tarptautinės pajėgos išvarė okupantus. Be to, nereikėtų užmiršti, kad Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos buvo oficialiai palaimintas pasaulio bendruomenės. Tad šių atvejų nevertėtų gretinti.   

Audrius LINGYS