Liepos 3 d. Briuselyje parafuotas Sutarties dėl Lietuvos Respublikos bei kitų būsimųjų Europos Sąjungos valstybių dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje (EEE) tekstas.
Įsigaliojus šiai sutarčiai, Europos ekonominė erdvė, kurią šiuo metu sudaro 15 ES šalių-narių bei Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas, išsiplės į 10 naujų valstybių – būsimąsias ES šalis nares. Tuomet, 25 ES valstybės narės ir Norvegija, Islandija bei Lichtenšteinas sudarys bendrą rinką, kurioje galioja tos pačios pagrindinės taisyklės, apimančios laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimą.
Jungiantis prie Europos ekonominės erdvės Lietuvai ypač svarbus buvo prekybos žuvimi ir žuvies produktais su Norvegija ir Islandija klausimas.
Lietuvos bei kitų šalių kandidačių dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje sutartimi buvo nustatytos tarifinės kvotos (0% muito tarifas kvotos ribose) žuviai ir žuvies produktams importuojamiems į ES iš Norvegijos ir Islandijos. Šių kvotų dydžiai buvo nustatyti atsižvelgiant į ES šalių narių ir šalių kandidačių prekybinius srautus. Susiderėti kvotų dydžiai yra pakankami ir neturėtų daryti neigiamos įtakos Lietuvos prekybai žuvimi ir žuvies produktais su Norvegija ir Islandija po ES plėtros.
Ne mažiau svarbus Lietuvai buvo ir prekybos žemės ūkio produktais klausimas. Ši sutartis numatyto, jog Norvegija suteiks tarifines kvotas kai kurių žemės ūkio produktų importui iš ES šalių. Lietuvos interesas buvo išsikovoti importo tarifinę kvotą (500 tonų) į Norvegiją šunų ir kačių maistui. Derybose pavyko pasiekti, kad Norvegija suteiktų 1000 tonų tarifinę kvotą šių produktų importui iš ES.
Derybų dėl Europos ekonominės erdvės plėtros procese didelę svarbą turėjo ir finansinio instrumento, kurį sudaro EEE Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybių - Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino - valstybių finansinės įmokos, klausimas. Derybose buvo siekiama, kad šios finansinės įmokos būtų nuolatinės bei ženkliai padidintos. Remiantis sutarties nuostatomis numatyta, jog pagal daugiašalį finansinį instrumentą EEE ELPA valstybės skirs 600 mln.eurų 2004-2009 metams įvairių programų finansavimui būsimosiose šalyse narėse bei Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje (Lietuvai atiteks 4.5% minėtų lėšų, t.y. apie 5.4 mln.eurų kasmet).
Taip pat numatytas dvišalis finansinis instrumentas, pagal kurį Norvegija skirs 567 mln.eurų 2004-2009 metams įvairioms programoms finansuoti tik naujosiose šalyse narėse (pagal šį fondą Lietuvos dalis – 7.1% visų lėšų, t.y. apie 8 mln.eurų kasmet).
Sutartis turėtų įsigalioti kartu su Lietuvos Stojimo į ES sutartimi.