*alt_site_homepage_image*
lt

Naujienos

RSS

P.VAITIEKŪNAS: PASIEKTA TAI, KĄ BUVO GALIMA PASIEKTI (DELFI, 2008 05 27)

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, grįžęs iš ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdžio, dar kartą patikino, kad visi anksčiau kelti Lietuvos reikalavimai yra atspindėti ES derybų su Rusija mandate. Tiesa, P. Vaitiekūnas pripažino, jog šis pasiekimas anaiptol neužtikrina pačių derybų sėkmės ir Lietuvos keliamų klausimų sprendimo, tačiau, anot ministro, šiuo metu Lietuva pasiekė tai, ką galėjo.

K.Čachovskio nuotr.„Atvykau pas prezidentą tiesiai iš Briuselio, iš tarybos (BRIST – DELFI) posėdžio, norėjau prezidentą informuoti, kad visi Lietuvos reikalavimai yra atspindėti mandate, mandatas yra vientisas ir teisiškai įpareigojantis dokumentas. Toliau mūsų laukia sunkios derybos dėl susitarimo teksto ir po to - susitarimo įgyvendinimas“, - antradienį po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkum žurnalistams sakė P. Vaitiekūnas.

Pasak jo, Lietuva žengė stiprų žingsnį, o didžiausi nuopelnai dėl to tenka šalies vadovui.

„Atvykau atiduoti nuopelnų ir pergalės į rankas tam, kam tas teisėtai ir teisingai priklauso – Lietuvos prezidentui“, - kalbėjo P. Vaitiekūnas.

Paklaustas, ar konkrečiu Rusijos „teberemontuojamo“ naftotiekio „Družba“ klausimu derybos bus laikomos sėkmingomis tik tuomet, kai naftotiekiu vėl pradės tekėti nafta, P. Vaitiekūnas atsakė, jog tokios tiesioginės sąlygos derybose su Rusija nėra. „Ne, tokio tiesioginio sąlygotumo nėra. Apie tai bus deramasi. ES šiuos klausimus dėl „Družbos“, dėl teisingumo klausimų, dėl įšaldytų konfliktų kels derybose su Rusija, bet tai nėra sąlyga derybų sėkmei. Pageidautina, ir mes kiekviena proga, kai susirinks taryba, kai susirinks ambasadorių susirinkimas, įvairiuose formatuose, mes klausime derybininkų, kas yra pasiekta, kaip juda derybos, kokie yra rezultatai“, - kalbėjo ministras.

Pasak jo, dabar yra pasiekta tai, ką buvo galima pasiekti šiame etape – Europos Komisija, derybininkai įpareigoti derėtis dėl iškeltų tikslų, tarp kurių ir Lietuvos iškelti reikalavimai.

„Tačiau, kaip ne kartą sakiau, deryboms reikia dviejų partnerių ir turi groti abiem tinkanti muzika“, - sakė P. Vaitiekūnas.

DELFI primena, kad Briuselyje vykusiame ES BRIST posėdyje dalyvavęs užsienio reikalų ministras P. Vaitiekūnas nebeblokavo mandato, kuris apibrėš Europos Komisijos įgaliojimus derybose su Maskva.

Pastarajame BRIST posėdyje Liuksemburge balandžio pabaigoje mūsų šalies pasinaudojo veto teise, kadangi tuomet mandato projekte nebuvo minimi keli Lietuvos kelti klausimai. Galutinai projekto tekstas buvo suderintas po intensyvių diskusijų tik praėjusią savaitę.

P. Vaitiekūnas ir kiti Lietuvos diplomatai tuomet prašė į mandatą įtraukti keturias deklaracijas, kuriose kalbama apie naftos tiekimą naftotiekiu „Družba“ ir energetinį saugumą, teisinį bendradarbiavimą su Rusija, įskaitant Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylas, pagalbą į Lietuvą norintiems parvykti tremtiniams, „įšaldytų" konfliktų Moldovoje ir Gruzijoje sprendimą.

Patvirtinus mandatą derybos formaliai turėtų prasidėti birželio 26-27 Sibire, Chanty-Mansijske vyksiančiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime. Derybos dėl bendradarbiavimo prekybos, energetikos, žmogaus teisių ir politikos srityse turėjo prasidėti dar 2006 m. lapkritį, tačiau jas netrukus vetavo Varšuva, pasipiktinusi Rusijos draudimu importuoti iš Lenkijos mėsą. Vėliau šis draudimas buvo atšauktas, o Lenkija veto atsiėmė.

Tačiau balandžio pabaigoje pokalbiai dėl derybų mandato vėl įstrigo, kai savo reikalavimus pateikė Lietuva. Jos pozicijos tvirtai nepalaikė nė viena valstybė. ES pirmininkaujanti Slovėnija tuomet teigė, esą mūsų šalies Lietuvos interesai atspindėti mandato tekste atspindėti taip, kad kelti konkrečius klausimus galima kelti derybų metu.

Po pastarąjį mėnesį vykusių derybų su kitomis Bendrijos narėmis buvo sutarta, kad prie pagrindinio mandato teksto bus pridėti politinę vertę turintys bendri pareiškimai, kuriuose Europos Komisija pažada per derybas kompetencijos ribose atsižvelgti į Lietuvos norus.

Šiuo metu ES ir Rusijos santykiai grindžiami 1997-aisiais dešimčiai metų įsigaliojusia Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartimi. Kadangi derybų dėl naujos sutarties anksčiau nepavyko pradėti, jos galiojimas buvo automatiškai pratęstas.

Jūratė Damulytė