Naujienos

Ar Europa toliau remsis vertybėmis, ar atiduos pirmenybę fabrikams, gamykloms ir vamzdynams? Tokius klausimus kelia užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, grįžęs iš susitikimo su kolegomis iš ES šalių, kur Lietuva blokavo derybų su Rusija pradžią. „Nesame egoistai, skaldytojai, - interviu DELFI tvirtino ministras. – Mūsų keliami siekiai – teisingumas, saugumas, teisės viršenybė – apsunkins judėjimą į priekį. Tačiau be jų būtume kaip oro balionas, skrendantis, kur vėjas papūs“.

Lietuva ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje pareikalavo garantijų dėl „išdžiūvusio“ naftotiekio „Družba“ ir energetinio saugumo. Rusija turėtų padėti mūsų tremtiniams grįžti į tėvynę, bendradarbiauti nagrinėjant Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylas. Be to, siekiama įvardyti Rusijos vaidmenį sprendžiant įšaldytus konfliktus Gruzijoje ir Moldovoje.

Vyriausybinis laikraštis „Rossijskaja gazeta“, reaguodamas keliamus reikalavimus, pareiškė, esą ultimatumų kalba tapo politikos Rusijos atžvilgiu norma. Anot P. Vaitiekūno, ateityje bus ir daugiau kaltinimų: „Uždavinys, kurį sau išsikėlėme, yra sunkus ir rimtas. Negalima galvoti, kad mes kaip parade, visiems saliutuojant, prajosime ant balto žirgo. Teks sunkiai arti ir susipurvinti“.

Kada mandato suteikimas derybininkams vėl bus svarstomas, kol kas neaišku. Paskutinis terminas – birželis, mat to mėnesio 26-27 d. Sibire, Chanty-Mansijske, vyks ES ir Rusijos viršūnių susitikimas.

Briuselio ir Maskvos derybos dėl bendradarbiavimo prekybos, energetikos, žmogaus teisių ir politikos srityse turėjo prasidėti dar 2006 m. lapkritį, tačiau jas kartą jau vetavo Varšuva, pasipiktinusi Rusijos draudimu importuoti iš Lenkijos šviežius maisto produktus. Vėliau šis draudimas buvo atšauktas.

- Mes sakome „taip“ deryboms su Rusija, bet „ne“ dabartiniam mandatui, - DELFI teigė P. Vaitiekūnas. – Svarbus mūsų, kaip ir visos ES, tikslas yra turėti Rusiją arčiau Europos. Mes nesuinteresuoti Rusijos izoliacija. Rusija per daug svarbi Europai ir Europa per daug svarbi Rusijai, kad mes ją izoliuotume.

Bet faktiškai išeina, kad Rusija blokuoja Lietuvą be jokių paaiškinimų. Pavyzdžiui, šeši Lietuvos Vyriausybės vadovo laiškai, rašyti Rusijos premjerams, liko be atsakymų. Iš jų du – dėl „Družbos“.

Stengiamės įtraukti Rusiją į Europą, išnaudodami teisiškai įpareigojančiomis sąlygomis, priminti, kad Rusija yra prisiėmusi ir turi vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Pagrindiniai Lietuvos interesai yra išdėstyti keturiose deklaracijose. Jos apibrėžia maksimumą, kurio siekiame. Tikimės teisingumo, saugumo ir teisės viršenybės.

Teisingumas reiškia, kad deklaracijose atsispindėtų Medininkai ir Sausio 13-oji, kad būtų ieškoma kaltųjų. Mes jau 17 metų keliame šitą klausimą Rusijai įvairiomis progomis ir formomis, tačiau negauname atsakymo. Norime jį kelti ir derybose su Rusija.

Saugumas apima energetinį ir regioninį saugumą. Norime, kad deklaracijoje būtų parašyta, jog Rusijos elgesys turi atitikti Energetikos chartiją, kurią ji yra pasirašiusi, ir iš to kylančius įsipareigojimus. Regioninis saugumas reiškia, kad turi būti įvertintas progresas, pasiektas sprendžiant įšaldytus konfliktus.

Teisės viršenybę mes suprantame kaip tarptautinių įsipareigojimų, duotų stojant Rusijai į Europos Tarybą, vykdymą. Rusija yra įsipareigojusi padėti Stalino tremtiniams grįžti į tris Baltijos valstybes, parengti grįžimo programą.

Lietuva mano, kad šitie trys vertybiniai punktai, kuriuos keliame keturiose deklaracijose, yra svarbūs visai Europai. Tai yra bazinės civilizacinės vertybės. Kviečiame Rusiją būti arčiau Europos – vykdyti įsipareigojimus ir laikytis tų normų bei vertybių, kurios apibrėžia pačią Europą, jos pagrindus.

Mes diskutavome ne su Rusija, o Europos viduje apie pačią Europą, kokia ji bus, ar ir toliau remsis vertybiniu pagrindu, ar atiduosime pirmenybę fabrikams, gamykloms, vamzdynams. Tai irgi svarbu, bet tokia politika jau bandyta daugelį net ne dešimtmečių, o šimtmečių. Ji vadinasi Realpolitik, remiasi jėgų balansavimu ir jau atvedė į du pasaulinius karus, kol Europa suprato, kad nuo pavojingo ir nestabilaus jėgų balansavimo reikia pereiti prie vertybinio pagrindo. Mes norime Rusijos, kuri besiremtų vertybiniu pagrindu, ir bandome tuo įtikinti savo partnerius ES.

Pateikėme keturias deklaracijas ir šiandien esame pasiekę daugiau, nei buvome prieš BRIST posėdį. Absoliuti dauguma pripažino, kad mūsų reikalavimai yra teisėti ir teisingi, Europos Komisija (EK) ir kai kurios valstybės pateikė tam tikrus siūlymus. Nė viena deklaracija neliko nepaminėta per diskusijas ir nė viena nebuvo atmesta.

Esame nusiteikę ryžtingai ir ruošiamės ginti Lietuvos interesus iki galo. Jie visi turi būti atspindėti. Kokia forma ir kokiu būdu – tai jau derybų detalės. Mes eisime taip toli, kaip leis Europos solidarumas, derėsimės dėl maksimumo, išdėstyto deklaracijose, dėl formos ir būdo, kaip mūsų interesai turi būti atspindėti, ES kalbantis ir derantis su Rusija.

- Mandatas pradėti ES ir Rusijos derybas dėl naujos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties taip ir nepatvirtintas. Kurias šalis viliatės įtikinti, kad minėti reikalavimai yra pamatuoti, ir pakeisti jų nusistatymą?

- Mėginsime palenkti į savo pusę kuo daugiau valstybių, sostinių, kuo daugiau apie mūsų interesus paaiškinti visuomenėms ir pirmininkaujančiai Slovėnijai, jei reikės – ir EK. Taip pat mūsų šalies viduje aiškinsime, ką mes čia darome.

Jau iš pastarojo posėdžio buvo matyti, kad ES reikia gilesnio dialogo. Į Lietuvą atvyksta blokui pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Rupelis. Esame dėkingi už tai pirmininkaujančiai šaliai, EK – už supratimą ir mūsų interesų įvertinimą.

Sieksime kuo didesnio mūsų siekio ir Europos vertybėmis grindžiamos politikos supratimo mūsų regione, visų pirma – Baltijos šalyse, Lenkijoje, didžiosiose ES valstybėse. Laukia nemažas darbas.

Iš karto pasakysiu, kad derybų taktika ir Lietuvos „raudonosios linijos“ kol kas turi likti neatidengtos.

- Susitarti liko mažiau nei du mėnesiai iki ES ir Rusijos viršūnių susitikimo. Manote, spėsite?

- Aš neapibrėžčiau jokių laiko ribų. Derybos dėl mandato jau tęsiasi dvejus metus. Nėra jokios naujienos, kad mes norime ne laiko rėmų, o kokybės. Tiek kokybės mūsų partnerystėje su Rusija, tiek kokybiškos sutarties. Kokybė yra pirmaeilis antraeilis, laiko rėmai – antraeilis.

- Norite pasakyti, kad net jei dauguma ES valstybių ar Briuselis tik pažadėtų, jog ateityje prie Lietuvos keliamų klausimų bus grįžta, būtų pasiekta tam tikra pergalė? Ar vis tiek bus siekiama pritarimo deklaracijoms jau dabar?

- Tai būtų kalba apie konkrečias formas, nenoriu jų atskleisti iš anksto. Galiu tik pasakyti, kad į visus mūsų interesus, vienokia ar kitokia forma, privalės būti atsižvelgta. Tai yra rimti dalykai, neišgalvoti ir nesufalsifikuoti. Visi keturi reikalai, kuriuos mes keliame ES, yra tikri, teisingi, teisėti, turintys šimtaprocentinį pagrindą ir nuo jų nesitrauksime.

- Prezidentas Valdas Adamkus, viešėdamas Taline, paragino kitas Baltijos šalis pademonstruoti vienybę santykiuose su Rusija. Tai esą galėtų tapti solidarumo pavyzdžiu ES valstybėms. Ar galima tikėtis Latvijos ir Estijos paramos?

- Tikėtis maža. Dėsime pastangas, kad parama tose valstybėse atsirastų. Veiksime įvairiais būdais, stengdamiesi įtikinti, kad tai yra mūsų bendras interesas. Jis ne tik sutampa su Lietuvos interesais, bet yra ir visos ES bei mūsų regiono valstybių interesas.

- Kokia ES senbuvių, visų pirma Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos pozicija? Juk ne viena iš didžiųjų sostinių mielai flirtuoja su Maskva, vietoj konkrečių reikalavimų dažnai pasirinkdamos aptakius perspėjimus.

Eglė Digrytė