Naujienos

Europa negali leisti sau prarasti Rusijos, todėl turi padėti šiai šaliai gyventi pagal europietiškas ir demokratines vertybes. Tai esą bus naudinga pačiai Rusijai ir sustiprins saugumą Senajame žemyne. Taip penktadienį Vilniuje vykstančioje konferencijoje apie Europos saugumo kultūrą pareiškė užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Siūlo nebijoti ES ir NATO plėtros į Rytus

Sveikindamas konferencijos dalyvius iš įvairių ES bei NATO šalių ir institucijų, ES kaimynių, akademinių institucijų, ministras pabrėžė, jog kalbant apie Europos saugumą reikia turėti omenyje ir vertybes. Anot jo, pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratinė visuomenė, funkcionuojanti rinkos ekonomika – vertybės, minimos ES, Europos Tarybos, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos dokumentuose – turėtų likti kiekvieno veiksmo Europoje pagrindu.

Todėl, kaip pažymėjo P. Vaitiekūnas, nepaprastai svarbūs yra ryšiai su Rusija: Demokratiška Rusija, glaudžiai susijusi su ES, besilaikanti tarptautinių teisės aktų ir geros kaimynystės principų, esą yra visos Europos interesas.

„Rusija išgyvena permainų periodą ir siekia išspręsti dilemą – kuriai civilizacijai ji priklauso, kokiomis vertybėmis vadovaujasi. Mūsų bendras interesas yra daryti įtaką šitam procesui, kad galėtume pamatyti taikią, demokratišką Rusiją, gerbiančią žmonių teises, įstatymo viršenybę ir kitas Europos vertybes", - kalbėjo ministras.

„Europa negali leisti sau prarasti Rusijos", - pažymėjo P. Vaitiekūnas ir pridūrė, jog tas pats turi būti taikoma ir narystės ES siekiančiai Turkijai.

Pasak ministro, instrumentų, galinčių išlaikyti Rusiją europietiška, pasirinkimas ne itin platus. Jis paragino siekti „sėkmės istorijų" šioje šalyje ir gretimose valstybėse: „Viskas, ką galime padaryti Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje, duos naudos ir Rusijai. Europinė perspektyva ir MAP (Narystės veiksmų planas, suteikiantis galimybę ateityje įstoti į NATO – DELFI) toms šalims būtų žingsnis teisinga linkme, kurios europiečiai neturėtų bijoti".

Testą Afganistane išlaikėme?

Kaip teigė P. Vaitiekūnas, prieš penkerius metus, kai buvo patvirtinta Europos saugumo strategija, apibrėžtos įvairios grėsmės – terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas, regioniniai konfliktai, žlugusios valstybės, organizuotas nusikalstamumas – aktualios ir šiandien. Tačiau pastaruoju metu atsirado ir naujų rūpesčių, visų pirma – energetinis saugumas.

Ministro žodžiais, norint, kad ES balsas būtų plačiai girdimas ir būtų plėtojama bendra saugumo politika, reikia stiprinti pajėgumus. Tam būtinos ne tik didesnės išlaidos saugumui, bet ir patikimas transatlantinis ryšys. P. Vaitiekūnas priminė, kad 2003-iaisiais, prasidėjus karui Irake, europiečiams teko sunkus pasirinkimas. Tuomet jie nusprendė paremti Amerikos sprendimą ir taip išreiškė savo solidarumą.

„Saugumo kultūra apima norą imtis rizikos – ir politiškai, ir realybėje, - kalbėjo ministras. – Praėjusią savaitę mes praradome karį Afganistane. Tai buvo sunkus bei liūdnas momentas Lietuvai ir testas mūsų visuomenei – kiek tvirti yra mūsų įsipareigojimai, už kokias vertybes kaunasi mūsų kariai. Manau, kad šitą testą išlaikėme".

Ekspertų diskusija – apie ES pasirengimą kovoti su grėsmėmis

Tarptautinėje konferencijoje diskutuojama, kaip pastaraisiais metais kito Europos saugumo kultūra ir požiūris į jėgos panaudojimą, kuo panaši ir kuo skiriasi situacija Europoje bei platesnėje tarptautinėje erdvėje, kaip ES pasirengusi reaguoti į naujus saugumo iššūkius kuriant energetinį saugumą, kovojant su terorizmu ir masinio naikinimo ginklų platinimu.

Ją rengia Užsienio reikalų ministerija su ES pirmininkaujančia Slovėnija ir kitą pusmetį pirmininkausiančia Prancūzija, ES Saugumo studijų institutu ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.

2003 m. patvirtintoje pirmojoje Europos saugumo strategijoje buvo pabrėžtas poreikis kurti strateginę kultūrą, kuri leistų ES operatyviai reaguoti į kylančias krizes.

Lietuva siekia pagal galimybes aktyviai dalyvauti ES bendrojoje užsienio ir saugumo politikoje, prisidėti prie Bendrijos karinių ir civilinių operacijų. Mūsų šalis yra dalyvavusi arba dalyvauja dešimtyje ES civilinių misijų, prisideda prie įvairiuose geografiniuose regionuose vykdomų civilinių misijų.

Eglė Digrytė