Naujienos

"Neaišku, ar reikės sirgti už Lietuvos, ar už Kinijos krepšinio komandą. Juk kinus lietuvis Jonas Kazlauskas treniruoja“, – juokauja Lietuvos ambasadorius Kinijoje Rokas Bernotas. Interviu lrytas.lt ambasadorius pasakoja, kas vyksta Kinijoje paskutinėmis dienomis prieš olimpiadą. Sportininkus ir turistus Kinijos sostinė pasitiks pasipuošusi naujais pastatais ir gėlynais. Kinai stengsis gatvėse nesispjaudyti ir tvarkingai stovėti eilėse – valdžia įdėjo daug pastangų, mokydama piliečius, kaip gražiai elgtis. Tačiau svečius gali varginti užterštas oras ir lietus.

– Gal žinote, kiek lietuvių per olimpiadą atvyks į Kiniją?

– Atvyks 71 sportininkas, juos lydintys žmonės ir olimpinis komitetas. Sirgalių, mano žiniomis, bus apie 200.

– Prezidentas Valdas Adamkus į olimpiados atidarymą nevyksta. Kaip į jo atsisakymą reagavo Kinija?

– Esame pranešę Kinijos užsienio reikalų ministerijai, kurie tikrai domėjosi, ar prezidentas atvažiuos. Lietuva kinams rūpi, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės. Kažkokios ypatingos reakcijos nesulaukėme – na, neatvažiuoja, tai neatvažiuoja. Čia atvyksta pakankamai daug aukštų pareigūnų. Visų didžiausių valstybių vadovai atvažiuoja į atidarymą ar uždarymą.

– Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas gąsdino, kad sportininkams bus itin sunku dėl velnio triados – karščio, drėgmės ir oro užterštumo. Kokia jūsų nuomonė apie Pekino orus?

– Praėjusią savaitę orai buvo pakankamai nemalonūs. Nors orą teršiančios gamyklos uždarytos, o automobilių skaičius sumažėjo, ore jautėsi užterštumas. Bet palijo, prapūtė vėjas, ir tapo geriau.

Dabar Kinijoje - lietingasis sezonas, daug saulės neverta tikėtis. Gali būti, kad ir per olimpiadą lis. Tačiau Pekino valdžia pasiruošė visokių patrankų, kad galėtų išsklaidyti lietų ten, kur vyks varžybos.

– Ar tai, kad valdžia aplink miestą uždarė labiausiai gamtą teršiančias gamyklas, davė rezultatų?

– Kinai visus metus stengėsi pagerinti Pekino orą. Daug gamyklų perkėlė į kitas provincijas, daug mažų elektrinių, kūrenamų anglimis ir neturinčių valymo įrengimų, uždaryta.

– Ar Pekinas prieš olimpiadą labai pasikeitė?

– Čia dėtos didžiulės pastangos pasigražinti. Kinai pristatė šiuolaikinių įdomių pastatų, apie kuriuos sakoma, kad jie taps tokiais naujojo Pekino įvaizdžiais, kaip Paryžiuje tapo Eifelio bokštas. Aplink visus kelius prisodino krūmų, žolių, gėlių.

Vyksta didžiulė žmonių mokymo kampanija. Kinams aiškinama, kaip gražiai priimti svečius. Jie mokosi angliškai, stengiasi tvarkingai stovėti eilėse ir nesispjaudyti.

– Žmonių spjaudymasis Kinijoje vakariečius tikrai šokiruoja. Kaip valdžiai pavyko atpratinti piliečius nuo šio įpročio? Ar kinai už spjaudymąsi baudžiami?

– Žmonės čia spjaudosi dėl to, kad nori išvalyti plaučius, nes oras yra labai užterštas. Tik mūsų, vakariečių, akimis tas spjaudymasis nehigieniškai atrodo. Dėl to valdžia paskelbė taisykles, draudžiančias spjaudytis. Baudų skirti nereikia – čia, jei aukštesnė valdžia pasakė, kad taip reikia, žmonės klauso.

Kinija – visai kitokia civilizacija. Čia didžiulė konkurencija tarp lygiaverčių subjektų – žmonių, miestų, bet tas nevirsta iššūkiu aukštesnei valdžiai.

– Anksčiau Kinijos gatvėse buvo galima matyti daugybę nelogiškų angliškų užrašų. Gal dabar užrašai jau taisyklingi?

– Galima ir dabar tokių pamatyti. Ten, kur pagrindiniai keliai, užrašai daugmaž sutvarkyti, bet pakraščiuose visko dar pasitaiko.

Tačiau tuos žmones reikėtų suprasti – jie iš kinų kalbos vertė hieroglifus, kaip atitikmenis į anglų kalbą. Užtat tie, kurie moka angliškai, dažnai į tuos užrašus su šypsena žiūri.

– Ar prieš olimpiadą labai pakilo nakvynės ir maisto kainos?

– Nepastebėjau šiomis dienomis šoktelėjusių kainų, bet šiais metais jos tikrai pakilo. Tai pastebiu ir parduotuvėse, ir restoranėliuose. Bet priežastis - ne tik olimpiada. Tai lemia brangstanti nafta ir energija, taip pat augantys žmonių poreikiai. Kinai tampa turtingesni, valgo daugiau geresnių maisto produktų.

Manau, kad atvažiavę turistai čia galės rasti, kur pavalgyti ir apsigyventi pagal savo galimybes. Kinijoje yra visko.

– Kokios pekiniečių nuotaikos? Ar jie laukia olimpiados, ar nevargina jų visas šurmulys?

– Olimpiada jiems – didžiulė šventė, juk visas pasaulis pas juos atvažiuoja.

Pabandykite įsivaizduoti, kaip jaučiasi paprastas pekinietis. Prieš trisdešimt metų jis gyveno be galo skurdžiai – kultūrinė revoliucija sugriovė viską. Jis nieko negalėjo nusipirkti parduotuvėse, stigo netgi ryžių. Ir štai dabar Kinija tapo šiuolaikiška valstybe. Nauji keliai, estakados, automobilių grūstys, parkai, įdomūs pastatai – yra kuo prieš pasaulį didžiuotis.

– Paskelbta žinių, kad labai griežta yra interneto cenzūra. Ar nebus sportininkams ir sirgaliams problemų, jei jie norės internetu susisiekti su artimaisiais?

– Dėl tos interneto kontrolės ryšys tapo daug lėtesnis. Tačiau man susisiekti su Lietuva nėra problemų. Internetas yra, tik jis ne toks greitas, kaip Lietuvoje. Ir susiskambinti su artimaisiais be problemų galima.

– Kokių olimpiados varžybų pats labiausiai laukiate?

– Man įdomu, kaip mūsų dviratininkams pasiseks. Žinoma, labiausiai rūpi, kaip seksis žaisti krepšinį. Konkurencija bus didžiulė. Nelengva bus lietuviams žaisti ir su kinų komanda, kurią treniruoja lietuvis treneris Jonas Kazlauskas. Jis dirba tikrai profesionaliai, tad čia gali būti įdomi dvikova. Net neaišku, už ką reikės sirgti.

– Tai už kurią krepšinio komandą labiau sirgsite – lietuvių ar kinų?

– Aš sirgsiu už visus lietuvius. Lietuviams sportininkams palinkėčiau drąsiai kovoti ir siekti paties geriausio.

Ginta Gaivenytė