NUOMONIŲ SKIRTUMAI – NE KLIŪTIS SĖKMINGAM LIETUVOS IR RUSIJOS BENDRADARBIAVIMUI, TEIGIA UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS
Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas savaitgalį paskelbtame interviu Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė, kad nuomonių skirtumai tam tikrais klausimais neturi tapti kliūtimi teigiamos Lietuvos ir Rusijos santykių darbotvarkės formavimui.
Visą ministro interviu apie Lietuvos ir Rusijos santykių perspektyvas, bendradarbiavimą Baltijos jūros regione, būtinybę pripažinti stalinizmo nusikaltimus bei ES ir Rusijos derybas dėl naujos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties skaitykite „Interfax“ pranešime, paskelbtame ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.
V.Ušackas interviu pabrėžė, kad nors egzistuoja istorijos interpretavimo ir požiūrio į kaimyninių šalių geopolitinę orientaciją skirtumai, Lietuva ir Rusija yra suinteresuotos dvišalių santykių ir geros kaimynystės plėtra, kurie taptų pavyzdžiu ir pagrindu Rusijos ir ES santykiams stiprinti.
Šie santykiai, ministro įsitikinimu, turėtų būti grindžiami demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, laisvos rinkos ir pagarbos suverenių valstybių teritoriniam vientisumui principais, kurie turėtų būti įtvirtinti naujajame ES ir Rusijos baziniame susitarime.
V.Ušackas pabrėžė, kad Lietuva vertina rusų tautos indėlį į kovą prieš fašizmą ir nacizmą, bet tuo pačiu atkreipė dėmesį ir į kitą medalio pusę: „Tikimės, kad ateis diena, kai Rusijos vadovybė pripažins, kad pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuvos okupacija nesibaigė“.
Pasak ministro, Lietuvos ir Rusijos santykiuose siekiama konstruktyvaus ir pragmatiško bendradarbiavimo didelį dėmesį skiriant Kaliningrado sričiai, kuri taip pat buvo pagrindinė tema V.Ušacko ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikime Maskvoje spalio 29 dieną.
„Kaliningrado sritis gali tapti savitu tiltu tarp ES ir Rusijos, skatinančiu jų bendradarbiavimą. Norėtųsi, kad ateityje Baltijos jūrą suptų pats konkurencingiausias regionas pasaulyje“, - interviu sakė V.Ušackas.
Anot jo, Baltijos jūros regiono valstybės galėtų bendrai išnaudoti transporto galimybes ir savo uostus paversti vartais į Europą prekėms iš Kinijos ir kitų Azijos šalių.