*alt_site_homepage_image*
lt

Naujienos

RSS

NĖRA STIPRESNĖS PASKATOS REFORMOMS NEGU ŽINOJIMAS, KAD TAI DAROMA SIEKIANT NARYSTĖS ES, SAKO UŽSIENIO REIKALŲ VICEMINISTRAS

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius kovo 20 dieną Briuselyje vertindamas Europos Komisijos ir Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai paskelbtą ataskaitą dėl Europos kaimynystės politikos pažangos pabrėžė, kad suteikdama Rytų partnerystės šalims narystės galimybę, ES paskatintų jas aktyviau vykdyti plačias reformas.

„Iš savo patirties galime pasakyti, kad nėra stipresnės paskatos įgyvendinti visas šias reformas nei žinojimas, jog visa tai daroma siekiant narystės Europos Sąjungoje tikslo. Esame tvirtai įsitikinę, kad narystės ES perspektyvos suteikimas mūsų Rytų partneriams leistų pasiekti reikšmingų rezultatų, o iš to naudos turėtų ne tik mūsų partneriai, bet ir mes patys“,– sakė V. Leškevičius.

Pasak viceministro, šios reformos nėra lengvos, jos reikalauja didelių politinių pastangų ir finansinių išteklių, tačiau Europos Sąjunga yra tvirtai pasiryžusi ir toliau padėti artimiausiems kaimynams jas vykdyti.

„Įgyvendindami kaimynystės politiką, Europos Sąjungoje vadovaujamės principu „daugiau už daugiau“. Tiems mūsų kaimynams, kurie pasiekia geresnių rezultatų, esame pasirengę suteikti ir didesnes paskatas“,– teigė V. Leškevičius.

Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – politinės ir ekonominės integracijos stiprinimas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai, prasidėsiančio šių metų liepos 1 d., prioritetų.

Šių metų lapkričio 28–29 d. Vilniuje vyks trečiasis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Jo metu, jei bus įvykdytos ES sąlygos, tikimasi pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimą su Ukraina. Taip pat tikimasi baigti derybas dėl tokių pat susitarimų su Moldova, Gruzija ir Armėnija.

Skelbdama ataskaitas, Europos Komisija pranešė, kad Rytų partnerystės regione ES per pastaruosius metus sustiprino įsitraukimą, siekdama Vilniaus viršūnių susitikimo sėkmės. Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo ataskaitos skelbiamos kiekvienų metų pavasarį.