Naujienos

Visų pirma dėl to, kad mūsų šalyje gyvena apie 800 azerbaidžaniečių, o jų istorinėje tėvynėje gyvena nemažai lietuvių. Tokia  diaspora neatsitiktinė - juk lietuviai Azerbaidžane kūrėsi prieš daug metų. Jau XX a. pradžioje visuomeniniame Azerbaidžano gyvenime aktyviai dalyvavo daug lietuvių. Jie dirbo pašte, naftos verslovėse ir kariuomenėje.

Panašiu metu abi šalys išsivadavo iš Rusijos imperijos. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Nepriklausomybės aktą, o gegužės 28 d. Laikinoji Azerbaidžano nacionalinė taryba priėmė Azerbaidžano nepriklausomybės aktą.

"Nuo tada gegužės 28 d. azerbaidžaniečiams yra viena gražiausių ir iškiliausių švenčių - Nepriklausomybės diena. Šią istorinę dieną mes išgyvename pačius tyriausius jausmus, ši diena mums kaip lietuviams Vasario 16-oji. Mes, Lietuvos azerbaidžaniečiai, šiandien kartu su lietuviais ir kitų tautybių gyventojais kurdami Lietuvos ateitį, įtvirtindami pilietinę visuomenę, stengiamės būti ištikimi Lietuvos ir Azerbaidžano idėjos nešėjai", - sakė Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas.

 

M.Gamzajevas taip pat priminė, kad netrukus Lietuva ir Azerbaidžanas minės dar vieną sukaktį. Tai nepriklausomų Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvalstybinių santykių užmezgimo sukaktis, kai 1918 m. liepos 23 d. Lietuvos Taryba, rūpindamasi epriklausomose Užkaukazės valstybėse gyvenančiais tautiečiais, atstovu Kaukazo valstybės paskyrė iš Šakių kilusį teisininką Praną Dailidę, tuo metu mokytojavusį Tifliso gimnazijoje.

Netrukus jis kreipėsi į Azerbaidžano užsienio reikalų ministeriją prašydamas įsteigti Baku mieste nuolatinį diplomatinį Lietuvos respublikos konsulatą. Azerbaidžano  Demokratinės Respublikos Vyriausybė patenkino jo prašymą ir Baku buvo atidarytas
Lietuvos konsulatas. Pirmuoju konsulu paskirtas Baku realinės gimnazijos mokytojas Vincas Krėvė-Mickevičius. Be to, pasirodo, būtent jo paties bute buvo įsikūrusi Lietuvos diplomatinė misija. Šis pastatas išliko iki šių dienų.

Visi šie Lietuvos ir Azerbaidžano bendradarbiavimą liudijantys veiksmai yra užfiksuoti ne tik oficialiuose dokumentuose, tų laikų Azerbaidžano ir Lietuvos spaudoje, bet ir V.Krėvės-Mickevičiaus kūryboje, kalbančioje apie abiejų tautų bendrystę. V.Krėvė-Mickevičius, ko gero, yra vienintelis krikščioniškos tautos rašytojas, kuris į vakarietišką literatūrą atnešė suras - Dievo pamokymus iš Korano.

"Gaila, kad šio rašytojo kūryba nėra išversta į kitas kalbas. Jei būtų, jis už tas mintis būtų gavęs ne vieną Nobelio premiją", - įsitikinęs M.Gamzajevas.

Tačiau ne vien šie 90 metų senumo įvykiai - Azerbaidžano ir Lietuvos bendrumo įrodymai. Abiejų tautų kupiną vilčių ir atradimų valstybių atkuriamąjį darbą staiga nutraukė bolševikų invazija. Rusijos Raudonosios armijos daliniai peržengė Azerbaidžano valstybinę sieną, bolševikai nuvertė Azerbaidžano Demokratinės Respublikos Vyriausybę.

Tuo metu nutrūko ir Lietuvos bei Azerbaidžano diplomatiniai santykiai.

Žlugus Sovietų imperijai, Lietuva ir Azerbaidžanas vėl atkūrė savo valstybingumą, savo tautų gyvenimą grindžia laisvės ir demokratijos principais.

"Tik mylėdami, saugodami ir kurdami savo bendrus namus - Lietuvą, puoselėdami bendražmogiškas vertybes norime pasiekti, kad ir Azerbaidžano vardas Lietuvoje taptų artimas ir gerbiamas. Siekdama tokių tikslų, bendrija ir toliau stengsis, kad atlikti reikšmingi darbai būtų įrašyti Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvalstybinių santykių metraštyje", - sakė Azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas, literatūrologas, literatūros vertėjas, Lietuvos ir Azerbaidžano idėjos nešėjas M.Gamzajevas.

 

M.Gamzajevas į azerbaidžaniečių kalbą yra išvertęs lietuvių liaudies pasakas, Vinco Krėvės-Mickevičiaus, Justino Marcinkevičiaus ir kitų lietuvių poetų bei rašytojų kūrinius. Paskutinis jo vertimas - Vinco Kudirkos "Tautiška giesmė". Tokią Lietuvos himno versiją M.Gamzajevas giedojo ir per Azerbaidžano Demokratinės Respublikos 90-osiom metinėms paminėti skirtą renginį.

Per 70 šventėje dalyvavusių svečių "Tautišką giesmę" giedojo lietuviškai. Tarp jų buvo ne vienas Seimo narys, Vyriausybės atstovų, visuomeninių organizacijų, ambasadų narių. "Priimame jų atėjimą kaip pagarbos ženklą mūsų istorinei tėvynei, Azerbaidžano demokratijos tradicijoms, kaip dėmesį mūsų diasporai", - sakė M.Gamzajevas.