Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša vasario 13 dieną Lietuvos Seime vykusioje diskusijoje „Europos kaimynystės politika: Ukrainos ir Gruzijos atvejis“ pabrėžė, kad Europos Sąjungos kaimynystės politika – tai raginimas nesustoti vietoje ir plėsti pagal europinius principus tvarkomą sistemą. „Galima ginčytis, kaip sparčiai ir kuria kryptimi – gilyn ar platyn – ši sistema pirmiausia turėtų plėstis. Tačiau niekas nepaneigs, kad įtvirtinti bendradarbiavimo ir santarvės principus kaimynystėje, suderinti jos širdies dūžius su Europos ritmu – pamatinis Europos, taigi ir Lietuvos interesas“, – sakė ministerijos sekretorius.

Poreikis stiprinti Europos valstybių sistemą – Europos Sąjungą, Lietuvai, mažai valstybei pačiame Sąjungos paribyje, L.Talat-Kelpšos teigimu, yra ypač aktualus. O specializacija Europos kaimynystės politikoje leidžia suderinti „gylio“ ir „pločio“ parametrus palankiausia Lietuvai forma. 

Kalbėdamas apie Lietuvos integraciją į ES ir šalies ryšių tinklą, derinant su Europos valstybėmis žingsnius kaimynystėje, L.Talat-Kelpša priminė dvejų metų senumo įvykius: aiškindamasi, kas ir kodėl tada Ukrainai užsuko dujas, Lietuvos diplomatija nuklydo net iki Paryžiaus.

„Ir gerai, kad nesustojome pusiaukelėje, nes kai po metų kažkas prisuko dujas Baltarusijai, Europos Sąjunga jau būdravo laukdama naujausių žinių iš Vilniaus“, – pažymėjo ministerijos sekretorius L.Talat-Kelpša.

Ar toks tinklas sukurtas kitose nei užsienio politika srityse – pavyzdžiui, energetikos, finansų ar kultūros politikoje? Atsakymas, pasak ministerijos sekretoriaus, priklauso nuo mūsų valstybės politikų gebėjimo formuluoti valstybinius uždavinius šiose srityse ir veikiančios sprendimų priėmimo sanklodos Europos Sąjungoje.

L.Talat-Kelpša diskusijoje pažymėjo, kad Lietuvai Kaimynystės politikoje svarbu, kad Rytų kaimynystė nebūtų diskriminuojama Pietinės atžvilgiu.

„Svarbu, kad su kaimynais būtų plėtojama laisva prekyba, nes į šias šalis eksportuojame prekių ir paslaugų jau už 3 mlrd. litų. Įskaičius Rusiją, skaičius šokteltų iki 9 milijardų. Svarbu, kad kaimynams būtų kuo plačiau atvertos Europos Sąjungos sienos, nes judėdami žmonės ne tik leidžia pinigus, bet ir keičiasi patirtimi, idėjomis, stimuliuoja darbo rinką ir naujus vadybos metodus“, – kalbėjo L.Talat-Kelpša.

O svarbiausia, anot L.Talat-Kelpšos, kad stiprindama ryšius su Rytų kaimynais Europa tęsia vienijimosi darbus, ruošdamasi atlaikyti augančią Indijos, Kinijos, kitų šiuolaikinių pasaulio galybių konkurenciją.

„Stiprindama Kaimynystės politiką Europos Sąjunga investuoja pirmiausia į save – į savo sienų saugumą, į didesnį vartojimą, taigi – ir didesnę gamybą ateityje, į naujus, saugesnius apsirūpinimo energetiniais ištekliais kelius“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos sekretorius.

L.Talat-Kelpšos teigimu, Kaimynystės politika yra ir bus ta sritis, kur neišnaudoti mūsų šalies santykinių pranašumų būtų aplaidu ir žalinga Lietuvos interesų požiūriu.

„Jei Lietuva savęs sąmoningai neatskiria nuo Europos Sąjungos, tai šie interesai – ir jos. Negali Gruzija ir visas Pietų Kaukazas būti Lietuvai „svetimi“ tik todėl, kad šis regionas toli ir su juo neturime bendros geografinės sienos. Kosovas irgi toli. Kaip ir visas Viduržemio regionas. Šios erdvės ir jose gyvenantys žmonės mums svetimi tiek, kiek mes patys jaučiamės svetimi ir nepritapę Europos Sąjungoje“, – teigė ministerijos sekretorius.

L.Talat-Kelpša pabrėžė, kad tiek Ukrainos, tiek Gruzijos, tiek kitų kaimynystės šalių sėkmė, suprantama kaip jų tolesnė visavertė integracija į europines ir euroatlantines struktūras, yra Lietuvos savarankiškumo ir įsitvirtinimo „Naujojoje Europoje“ laidas.

Lietuvos Seimo surengtoje diskusijoje dalyvavo Gruzijos ir Ukrainos parlamentų nariai, Lietuvos Seimo nariai, užsienio diplomatai, valstybinių institucijų, visuomenės ir žiniasklaidos atstovai.