Naujienos

Iš Vilniaus pakliūti į Kazachstano sostinę Astaną ne visai paprasta. Galima skristi į Rygą, paskui – į Maskvą, o tada į Kazachstaną – jau tikrai atlapotos durys. Galima skristi kur kas patogiau, nors iš pradžių ir visai į priešingą pusę – per Vieną.

Bet ir tuomet vien skrydis, neįskaičiuojant neišvengiamų laiko nuostolių oro uostuose, truktų veik aštuonias valandas, taigi visą darbo dieną. Užimtam žmogui, operatyviai tvarkančiam savo verslo reikalus, šitai yra nemaža prabanga, ypač šiais neramiais laikais. Įdomu, kad vos daugiau nei prieš metus, 2008 m. kovą, bendrovei "flyLAL" buvo suteikta teisė vykdyti reguliariuosius skrydžius maršrutu Vilnius–Astana–Vilnius. Vadinasi, interesas tikrai buvo, betgi nusitrynus mūsų nacionalinėms oro linijoms, vėl viską, matyt, teks pradėti iš pradžių. Tačiau bet kuriuo atveju, verslo žmonėms, pasiryžusiems įveikti tuos tūkstančius kilometrų, skiriančius mūsų valstybių sostines, atsiveria platūs, nearti plėšiniai. Tai aktualu ypač dabar, kai ir pasaulinės, ir regioninės ekonomikos problemos virsta rimtais iššūkiais, reikalaujančiais naujų sprendimų. Taigi galimybių yra, tačiau akivaizdu ir tai, jog jos tikrai dar nepakankamai išnaudotos.

Kazachstano tiesioginės investicijos Lietuvoje šių metų pradžioje sudarė kiek mažiau nei 5 mln. eurų, arba vos 0,05 proc., tiesioginių užsienio investicijų mūsų šalyje. Lietuvoje registruoti aštuoni investuotojai iš Kazachstano (daugiausia į apdirbamąją pramonę). O Lietuvos tiesioginės investicijos Kazachstane dar kuklesnės. Šių metų pradžioje jos sudarė vos daugiau nei milijoną eurų (0,08 proc. Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje). Beje, čia esama ir tam tikro simetriškumo: Kazachstane oficialiai registruoti taip pat aštuoni investuotojai iš Lietuvos, investavę į maisto produktų ir gėrimų gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą.

Tiesa, dviejų šalių ekonominių ryšių kontekste yra ir pozityvesnių poslinkių. Praeitais metais Lietuvos ir Kazachstano užsienio prekyba išaugo daugiau kaip 8 proc. ir sudarė apie 330 mln. eurų. Mūsų eksportas į Kazachstaną, palyginti su 2007 m., sumažėjo beveik ketvirtadaliu (23,2 proc.), tačiau štai pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jis vėl gerokai šoktelėjo į viršų – taip pat kone ketvirtadaliu (24,6 proc.). Tiesa, didžiąją dalį (apie 30 proc.) eksporto sudaro mūsų turguose perpardavinėjami automobiliai (beje, šis verslas dėl besikeičiančių taisyklių jau artimiausioje ateityje turėtų patirti nuosmukį), tačiau čia, matyt, pradėjo veikti ir krizės veiksnys. Anksčiau mūsų eksportuotojai svyravo tarp tolimesnių ir artimesnių rinkų (pirmiausia, Rusijoje ir Ukrainoje), o dabar, iškilus naujiems iššūkiams, naujų galimybių tenka ir tolėliau pasidairyti. Juolab Kazachstane, pasižyminčiame stabilia politine padėtimi ir tvaria ekonomine plėtra, tam yra visos sąlygos.

Kita tendencija susijusi su prekių importo dinamika. Štai praėjusiais metais Lietuvos importas iš Kazachstano (apie 140 mln. eurų), palyginti su 2007 m., išaugo 2,3 karto. Pagrindinės importo prekės – nafta, siera, ferolydiniai, azoto trąšos. Tačiau pirmas šių metų ketvirtis liudija tam tikrą importo nuosmukį – palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, jis sumažėjo 1,6 karto. Čia galima įžvelgti bendro ekonomikos sąstingio, kurį tenka išgyventi ir Lietuvai, ir Kazachstanui, poveikį.

Tiesa, gamtinių išteklių turtingam Kazachstanui, praėjusių metų pabaigoje patyrusiam rimtesnį finansų krizės krestelėjimą (susvyravo šalies bankų sektorius, stabtelėjo statybos), kiek pavyko stabilizuoti padėtį (tam padėjo ir vėl kiek šoktelėjusios naftos ir dujų kainos), todėl ateityje vis dėlto galima tikėtis, kad bus aktyviau bendradarbiaujama. Tam palanki ir abiejų šalių vykdoma ekonominė politika arba, kaip sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, ekonominė diplomatija.

Ir tai jau duoda vaisių, kurių skonį, visai neseniai besilankant Kazachstano sostinėje Astanoje, man pačiam teko patirti. Šalyje, kur aukšti pareigūnai, vos išgirdę mūsų užsienio reikalų ministro vardą, šypsosi, vadina jį vardu ir prašo perduoti linkėjimų, tikrai galima ieškoti verslo galimybių – jau vien todėl, kad nuo tokio pozityvaus pareigūnų nusiteikimo Kazachstane tikrai labai daug kas priklauso. Beje, vienas iš naujausių pavyzdžių pozityvaus verslo ir užsienio politikos bendradarbiavimo Centrinės Azijos kryptimi: neseniai per V.Ušacko vizitą į Kazachstaną ten lankėsi ir mūsų verslo delegacija, kuriai vadovavo Tarptautinių prekybos rūmų ("ICC Lietuva") generalinis direktorius Algimantas Akstinas.

Taigi galima drąsiai tvirtinti, kad per pastaruosius metus Kazachstanas tapo pagrindiniu Lietuvos ekonominiu partneriu Centrinės Azijos regione, tačiau nors prekybos mastas nuolat auga, akivaizdu, kad Lietuva ir Kazachstanas turi didžiulį dar neišnaudotą bendradarbiavimo potencialą energetikos, transporto ir prekybos srityse. Kazachstanas – didelė ir turtinga energijos išteklių šalis, kurios ekonomika, nepaisydama laikinų sunkumų, stabiliai auga. Politinė padėtis šalyje taip pat stabili, o rinka didelė, ji nuolat auga. Šalis ieško partnerių siekdama panaudoti didžiulius gamtos turtus, eksportuoti žaliavas, gaminius, taip pat grūdus geležinkeliu bei jūra ir spręsti logistikos uždavinius. Todėl Lietuvos verslininkai turi geras ir gana saugias galimybes investuoti į Kazachstano pramonę ir ypač į paslaugų sferą, kuri dar nėra pakankamai išplėtota. Kitas klausimas, ar mūsų verslininkai išties sugebės tuo pasinaudoti.

Ginas Dabašinskas