Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius gruodžio 3-4 dienomis Briuselyje su NATO šalių diplomatijos vadovais diskutavo apie tarptautinių saugumo ir paramos pajėgų Afganistane (ISAF) operaciją, Aljanso atvirų durų politiką, priešraketinę gynybą, NATO ir Rusijos santykius, naujosios NATO strateginės koncepcijos rengimo eigą, kitus saugumo ir tarptautinės politikos klausimus.

Lietuva pasveikino JAV administracijos sprendimą dėl papildomų pajėgų siuntimo į Afganistaną.

„Šios priemonės kartu su reintegracijos ir sutaikymo procesais, aktyviais Afganistano Vyriausybės veiksmais prisidės prie saugumo situacijos gerėjimo šalyje. Lietuva, dalyvaudama NATO ISAF operacijoje ir prisiimdama atsakomybę už Provincijos atkūrimo grupę Goro provincijoje, pagal galimybes rems šias pastangas“, – sakė viceministras.

Per NATO ir Ukrainos, NATO ir Gruzijos komisijų susitikimus ministrai aptarė pagrindinius NATO bendradarbiavimo su šiomis valstybėmis klausimus. Lietuva paragino NATO visokeriopai remti Gruzijos ir Ukrainos reformas, stiprinti savo atstovavimą Gruzijoje ir pažymėjo Ukrainos stabilizuojantį vaidmenį regione. Taip pat buvo akcentuotas svarus abiejų šalių indėlis į NATO misiją Afganistane.

Ministrai apsvarstė NATO plėtros perspektyvas. Sąjungininkai patvirtino principinę nuostatą, kad Ukraina ir Gruzija ateityje taps NATO narėmis ir pažymėjo, kad pasirengimo procese itin svarbus NATO ir Ukrainos, NATO ir Gruzijos komisijų vaidmuo.

Aljansas įvertino integracijos pažangą Vakarų Balkanų regione, pakviesdamas Juodkalniją prisijungti prie narystės veiksmų plano ir pažadėdamas suteikti šį instrumentą Bosnijai ir Hercegovinai, kai ji įgyvendins reikalingas reformas.

„Liekame ištikimi NATO atvirų durų principui ir remiame Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos, Gruzijos ir Ukrainos siekius įsitvirtinti euroatlantinėse struktūrose“, – sakė E.Ignatavičius.

Susitikime taip pat svarstyta JAV priešraketinės gynybos sistemos integracija į NATO priešraketinės gynybos misiją. Ministrai pažymėjo, kad naujoji JAV priešraketinė gynybos sistema yra patikimesnė, efektyvesnė, lankstesnė ir turėtų apimti visą Aljanso teritoriją.

Pirmasis po Gruzijos konflikto formalus NATO ir Rusijos tarybos ministrų susitikimas priėmė sprendimus dėl NATO ir Rusijos tarybos struktūrų tobulinimo, darbo programos 2010 metams ir bendros saugumo iššūkių peržiūros Afganistano, terorizmo, piratavimo, masinio naikinimo ginklų platinimo, gamtos ir techninių katastrofų klausimais. NATO narių užsienio reikalų ministrai sutarė, kad Aljansas ir toliau stebės procesų Rusijoje dinamiką.

Lietuva atkreipė dėmesį, kad NATO ir Rusijos bendradarbiavimo pažanga pirmiausia priklauso nuo pasitikėjimo atkūrimo ir įsipareigojimų įgyvendinimo. Sąjungininkai paragino Rusiją skaidriau rengti karines pratybas, gerbti Gruzijos teritorinį vientisumą, atšaukti Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimą ir įgyvendinti 2008 metais rugpjūčio mėnesio ugnies nutraukimo susitarimų sąlygas.

„Mes atsižvelgėme į Rusijos pasiūlymus dėl Europos saugumo sutarties ir manome, kad geriausia vieta juos aptarti yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO)“, – pažymėjo viceministras E.Ignatavičius.