Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) kvietimu spalio 17–19 dienomis Vilniuje lankosi NATO civilinio pasirengimo padalinio vadovas Lorenzas Meyer-Minnemannas. Aukšto NATO pareigūno vizito Vilniuje tikslas – supažindinti Lietuvos valstybės institucijų, dalyvaujančių pasirengimo civilinėms krizėms ir jų valdymo procesuose, pareigūnus su aktualiu NATO politinės darbotvarkės klausimu, susijusiu su Aljanso narių atsparumo hibridinėms grėsmėms stiprinimo uždaviniais.

Vasarą Varšuvoje įvykusiame NATO vadovų susitikime buvo pasirašytas Įsipareigojimas stiprinti atsparumą. NATO vertina reikiamą civilinį sąjungininkių pasirengimą kaip būtiną sąlygą, kad prireikus Aljanso karinės pajėgos galėtų sėkmingai vykdyti kolektyvinės gynybos uždavinius. NATO karinių pajėgų gebėjimas greitai persidislokuoti, gauti visų būtinų paslaugų nenutrūkstamą tiekimą tiesiogiai susijęs su energetikos, komunikacijų, transporto, vandens, maisto tiekimo, sveikatos paslaugų efektyviu ir netrikdomu veikimu. Civilinis pasirengimas – kiekvienos sąjungininkės atsakomybė, tačiau NATO gali valstybėms padėti surasti reikiamą ekspertinę pagalbą.

L. Meyer-Minnemannas perskaitys pagrindinį pranešimą apie NATO atsparumo didinimo uždavinius spalio 19–21 d. URM vyksiančiame NATO seminare „Atspari komunikacijų ir energetikos infrastruktūra“. Renginį organizuoja NATO Civilinio pasirengimo skyrius, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir NATO Energetinio saugumo kompetencijų centras, veikiantis Vilniuje. Susitikimo metu NATO valstybių deleguoti ekspertai, viešojo ir privataus sektorių atstovai dalinsis ypatingos svarbos  energetinės ir komunikacijų infrastruktūros apsaugos patirtimis. Seminaro dalyviai, NATO Pramoninių resursų ir komunikacijos paslaugų planavimo grupės (IRCS) nariai tobulins ir baigs rengti kriterijų sąrašą, pagal kurį kiekviena NATO sąjungininkė galės pasitikrinti atsparumo lygį energetikos ir komunikacijų sektoriuose. NATO IRCS grupei pirmininkauja Lietuvos URM atstovė.

Šių metų vasario mėnesį NATO valstybių gynybos ministrai sutarė dėl septynių bazinių esminių reikalavimų sąjungininkių civiliniam pasirengimui. Tarp jų – valstybės tęstinumo užtikrinimas, atsparus energijos, vandens, maisto tiekimas, atspari transporto ir komunikacijų sistema, gebėjimas valdyti didelius gyventojų judėjimo srautus, valdyti situacijas, susijusias su masinėmis aukomis.

Nuotraukų rasite čia.