NAFTOS TRAUKINYS JAU PAJUDĖJO (Jūra.Mope.Sea, 2007 2(44), p.64-65)
Šiuo metu pasaulio politikų ir verslininkų akys krypsta į Rusijos, Gruzijos, Armėnijos, Irano, Turkijos, Turkmėnijos, Uzbekistano ir Kazachstano apsuptyje esančią valstybę.
Azerbaidžanas patyrė beprecedentį naftos bumą. XX a. pradžioje čia buvo išgaunama beveik pusė pasaulio naftos. Dabar šalis išgyvena antrąjį sujudimą. Visuomet buvęs svarbiausių prekybos koridorių, tokių kaip Šilko kelias, sankryža, Azerbaidžanas įsiliejo į naujus energetinius naftos ir dujų maršrutus.
„Natūralu, kad Lietuva, išskirdama bendradarbiavimą su Pietų Kaukazu ir vykdydama diplomatinio bendradarbiavimo plėtrą į Rytus, kaip vieną šalies užsienio politikos prioritetų priėmė sprendimą Azerbaidžane atidaryti šalies ambasadą“, - sako neseniai paskirtas Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Azerbaidžano Respublikoje Kęstutis Kudzmanas.
Apie spartų Azerbaidžano veržimąsi į pasaulio verslo rinką bei bendradarbiavimą su Lietuva pasakoja naujasis ambasadorius.
Nuo Kinijos iki Europos – šaudykliniais traukiniais
Nauji naftotiekiai ir dujotiekiai per Gruziją į Turkiją, šalį kertantys transporto koridoriai Šiaurė-pietūs, TRACECA (Europa-Kaukazas-Azija) Azerbaidžanui suteikė sparčiausiai besivystančio Kaspijos regiono statusą. Azerbaidžano BVP pernai išaugo net 32,5 proc. – daugiausia pasaulyje.
Pastaraisiais metais šalis ypač daug dėmesio skiria TRACECA transporto koridoriaus vystymui. 2006 metų balandžio mėn. pabaigoje buvo paleistas šaudyklinis traukinys Poti (Gruzija) – Baku (Azerbaidžanas) – Aktau (Kazachstanas) – Almata (Kazachstanas), kuris sulaukė ypač didelio susidomėjimo Kinijoje. Iki šių metų pabaigos planuojama paleisti naują šaudyklinį traukinį Kars (Turkija) – Akhalkalakis (Gruzija) –Tbilisis (Gruzija) – Baku (Azerbaidžanas) – jis būtų jungtis su Europa. Tikimasi, jog pradėjus veikti šiam geležinkeliui prekių transportavimo laikas iš Kinijos į Europą gerokai sutrumpės ir atpigs dvigubai. Planuojama šiuo transporto koridoriumi per metus pervežti iki 20 mln. tonų krovinių.
1994 m. rugsėjo mėn. Azerbaidžanas pasirašė “Amžiaus kontraktą” su užsienio naftos kompanijomis dėl trijų Kaspijos jūros naftos telkinių eksploatacijos. Nuo tada Vakarų kompanijos į naftos ir dujų išteklius čia investavo milijonus.
Tik pradėjus kalbėti apie naująjį Kars-Akhalkalakis-Baku traukinį, Kinija išreiškė didžiulį norą dalyvauti šiame projekte. Azerbaidžano vyriausybė, pasirašiusi sutartis dėl pelningų Kaspijos jūros ofšorinių naftos telkinių eksploatacijos su tokiomis Vakarų kompanijomis kaip „BP“, “Exxon“, „Chevron“ ir „Statoil“, Kinijos kompanijoms galėjo tik pasiūlyti rekonstruoti senesnius priekrantės telkinius, tačiau netgi tai buvo joms naudinga. Keletas kinų kompanijų gavo Azerbaidžano valstybinės naftos bendrovės (SOCAR) leidimus dirbti šalyje. Pavyzdžiui, Kinijos naftos bendrovė „Shengi“ pradėjo dirbti „Gerachukhuro“ naftos telkinyje.
Europa sulaukė alternatyvaus naftos kelio
Pastaruoju metu verslininkų žvilgsnis koncentruojamas į Azerbaidžaną, kuriame susilieja geopolitiniai ir verslo interesai. Azerbaidžano naftos ir dujų gavyba per ateinančius metus dramatiškai augs. Nafta iš ACG (Azeri-Chirag-Guneshli) telkinio užpildys 2005 metais atidarytą Baku-Tbilisis-Džeichanas naftotiekį, kuris aprūpins Vakarų valstybes taip reikalinga žaliava. Jau dabar šis projektas vadinamas antruoju Azerbaidžano naftos bumu.
„Praėjo daugiau nei dešimt metų nuo „Amžiaus kontrakto“ pasirašymo, o Azerbaidžano ekonomikos augimas vis dar stebina pasaulį. Teisingai naudodami naftos išteklius mes sukūrėme šalies ekonomikos diversifikaciją, ypač didelį dėmesį skirdami ir ne naftos sektoriui.
Gausūs Kaspijos naftos ištekliai negarantuoja automatiško problemų sprendimo. Nafta turi būti transportuojama. Geografinė Azerbaidžano padėtis lėmė, kad mes neturime tiesioginio priėjimo prie rinkos. Tad joms pasiekti reikalingi vamzdynai. Azerbaidžanas vykdo daugialypių naftos vamzdynų strategiją. Du jų jau veikia – Baku-Novorosijskas ir Baku-Supsa. Naujasis atidarytas naftotiekis yra didžiausias ir galingiausias energetinis projektas pasaulyje“, - Baku-Tbilisis-Džeichanas naftotiekio atidarymo metu kalbėjo Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas.
Konkurencinis pranašumas – aukštos kainos
Bendradarbiavimo gilinimas su Europos Sąjunga yra deklaruojamas kaip vienas svarbiausių Azerbaidžano užsienio politikos tikslų. 2004 m. Azerbaidžanas buvo įtrauktas į ES Europinės kaimynystės politiką („European Neighbourhood Policy“). Šalis taip pat siekia narystės Pasaulio prekybos organizacijoje ir šiuo metu turi stebėtojo statusą joje.
Sparčiai vystosi Azerbaidžano ekonomika, tad šalis atvira partnerystei ir užsienio investicijoms. Prezidentas I. Alijevas kiekvieną kartą pabrėžia, jog nafta šaliai padeda ne tik stiprinti ekonomiką, bet ir plėtoti bendravimą su kaimyninėmis šalimis.
Lietuva mato puikią galimybę su Azerbaidžanu vystyti santykius politikos, ūkio, prekybos, informacinių technologijų srityse.
Tik pranešę apie atidaromą Lietuvos ambasadą, sulaukėme didžiulio verslininkų susidomėjimo. Šiuo metu Azerbaidžane intensyviai vyksta statybos, įgyvendinami įvairūs infrastruktūros projektai, investuojama į aukštąsias technologijas.
Paradoksalu, tačiau vienas pagrindinių konkurencinių pranašumų galėtų būti... aukštos kainos Azerbaidžane. Prekių judėjimas Azerbaidžane kol kas yra gana nepatogus ir brangus. Todėl tie verslininkai, kurie galės pasiūlyti kuo efektyvesnį ir pigesnį transporto logistikos sprendimą, laimės rinkoje gerą kąsnelį.
Azerbaidžanas – tik faktai:
1917 m. kovo 20 d. Azerbaidžanas, Armėnija ir Gruzija susijungė į Užkaukazės Federaciją.
1918 m. gegužės 28 d. Giandžoje antisovietinė Azerbaidžano nacionalinė taryba paskelbė Azerbaidžano Demokratinę Respubliką. Iki tol retai vartotas geografinis terminas “Azerbaidžanas” tapo šalies pavadinimu.
1922 m. Azerbaidžanas, Armėnija ir Gruzija buvo sujungti į Užkaukazės Sovietų Federacinę Socialistinę Respubliką bei tapo SSRS dalimi.
1991 m. rugpjūčio 30 d. paskelbta Azerbaidžano nepriklausomybė.
1993 m. rugsėjo 24 d. Azerbaidžanas įstojo į NVS.
1994 m. rugsėjo mėn. pasirašytas “Amžiaus kontraktas”.
1996 m. vasario 16 d. pasirašyta sutartis dėl „Azeri“ telkinio naftos transportavimo linija Baku-Novorosijskas (Rusija). 1997 metais naftotiekiu pradėta transportuoti žaliava.
1996 m. kovo 8 d. pasirašyta sutartis dėl Baku-Sapsa (Gruzija) naftotiekio paleidimo. Šia linija „Azeri“ telkinio nafta pradėta transportuoti 1999 m. balandžio 17 d.
1999 m. lapkričio 18 d. pasirašyta sutartis dėl Baku-Tbilisio (Gruzija)-Džeichano (Turkija) naftotiekio paleidimo. 2005 m. gegužės 25 d. šia linija pradėta transportuoti nafta.
1999 m. gruodžio 19 d. įkurtas Azerbaidžano Respublikos valstybinis naftos fondas.
2003 m. spalio 15 d. Azerbaidžano Respublikos prezidentu išrinktas Ilhamas Alijevas (prieš tai mirusio prezidento H.Alijevo sūnus).
2004 m. Azerbaidžanas įtrauktas į ES europinės kaimynystės politiką.
2006 m. Lietuvos eksportas į Azerbaidžaną sudarė 24,1 mln. Lt (6,97 mln. EUR). Palyginti su 2005 m., eksportas į Azerbaidžaną išaugo 6,4 proc.
Kęstutis Kudzmanas - Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Azerbaidžano Respublikoje.
1996-2001 metais dirbo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktoriumi, generalinio direktoriaus pavaduotoju. Vėliau vadovavo Lietuvos Respublikos ambasados Rusijoje ekonomikos padaliniui.
Iki paskyrimo ambasadoriumi Azerbaidžane K.Kudzmanas buvo LR užsienio reikalų ministerijos Rytų Europos ir Vidurinės Azijos departamento ambasadorius ypatingiesiems pavedimams.
Milda Manomaitytė