Naujienos

Lietuvos nacionalinis dramos teatras ką tik grįžo iš viešnagės Minske, Nacionaliniame akademiniame Jankos Kupalos teatre, kuriame vaidino vieną iš labiausiai intriguojančių savo repertuaro spektaklių - kroatų režisieriaus Ivicos Buljano režisuotą spektaklį "Elitas. Ponai Glembajai" pagal Miroslavo Krležos dramą.

Dialogas įvyko

Baltarusių inteligentijai lietuvių viešnagė tapo dideliu įvykiu. Pirmiausia, dėl to, kad totalitarinio režimo sąlygomis gyvenanti šalis yra ištroškusi bet kokių kultūrinių mainų, bet kokios nors naujos kultūrinės invazijos. Nacionalinio dramos teatro spektaklis su kaupu pateisino jų lūkesčius. "Elitas" - naujos kartos spektaklis. Jame persipina įvairūs teatro žanrai, o svarbiausia - šiame spektaklyje vaidina pačių įvairiausių kartų aktoriai, sudarantys Nacionalinio dramos teatro trupės branduolį. Pasak generalinio direktoriaus Adolfo Večerskio, būtent šis spektaklis leido baltarusių publikai parodyti Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorių elitą.

Į gastroles teatras vyko, jausdamas didelę atsakomybę. Pristatydamas vieną iš sudėtingiausių spektaklių, savo vizitą teatras skyrė dviejų šalių diplomatinių santykių 15 metų sukakčiai: 1992 m. gruodžio 30 d. Minske pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos ir Baltarusijos diplomatinių santykių užmezgimo. Ši viešnagė turėjo sušildyti Lietuvos santykius su Baltarusija, kurie grindžiami kaimynystės ir pragmatinio bendradarbiavimo principais.

Dialogas įvyko. Reakcija po spektaklio - gausūs plojimai, ilgai nesiskirstantys žiūrovai - įrodymas, kad Nacionalinio dramos teatro spektaklis tapo Baltarusijos sostinės teatrinio gyvenimo įvykiu. Nustebino ir tai, kad nemažas būrys kultūros apžvalgininkų ir teatrologų, kurie dalyvavo prieš spektaklį surengtoje spaudos konferencijoje, pasiliko po spektaklio ir dalykiškai diskutavo apie spektaklį.

Panorę susitikti su Lietuvos teatralais, vėlyvo vakaro nepabūgo ir studentai. Minske studijuojantys teatro menus (režisūrą, teatro kritiką), jie degančiomis akimis pasakojo savo įspūdžius, klausė, kada teatras vėl ketina atvykti į Minską, siūlė pagalbą organizuojant galimą viešnagę. Tokio dėmesio nesitikėta, tuo pačiu tai įrodymas, jog žmonės ištroškę kūrybinio bendradarbiavimo, ir tokie vizitai - ne vien politinė akcija.

Lietuviams - išskirtinis dėmesys

Jeigu lietuviai žino, kad Rusijoje, ypač Peterburge, egzistuoja ypatingas teatro inteligentijos sluoksnis, tai Baltarusija taip pat gali didžiuotis savo šviesuomene. Ne vienas spektaklį žiūrėjęs žmogus buvo skaitęs šį sudėtingą filosofinį M.Krležos kūrinį - buvo girdėti, kaip vienas kitam spektaklio metu patyliukais bandė nusakyti siužetinius pasikeitimus arba per pertrauką savo palydovams pasakojo kūrinio siužetą. Pasiruošęs suvokti teatro kūrinį žiūrovas - Lietuvoje vis didesnė retenybė, o Minske tokių, pasirodo, esama.

Trijų veiksmų spektakliai baltarusių publikai - neįprastas reiškinys. Pastaruoju metu čia vyrauja vienveiksmiai, trumpi spektakliai. Bet egzaminą - trijų su puse valandos "Elitą" - išlaikė ne tik lietuvių teatras, bet ir baltarusių publika. Meniniams reiškiniams laiko ribos neegzistuoja. Kultūros žmonės pasirengę europinės kultūros dialogui.

Kad Lietuva kaimynams įdomi, įrodė ir tai, kad į spaudos konferenciją susirinko itin daug žurnalistų, kelių televizijų atstovai. Nors tą pačią dieną Minske prasidėjo tarptautinis kino festivalis, žurnalistai nepabūgo lakstyti paskui lietuvių aktorius, juos filmuoti ir fotografuoti, fiksavo juos grimo kambariuose, besiruošiančius spektakliui. Aišku, toks dėmesys negalėjo nesujaudinti.

Šiltas sutikimas ambasadoje

Be žiūrovų, žurnalistų dėmesio Nacionalinį dramos teatrą sujaudino Lietuvos Respublikos ambasada Minske. Ši ambasada ne tik didžiausia pasaulyje lietuvių ambasada, bet ir stilistiškai atitinka monolitinę Baltarusijos sostinę. Į ją patekęs, jautiesi lyg būtum įėjęs į Kremlių. Tačiau žmonės, kurie šioje ambasadoje dirba, jau per pirmąsias minutes sugebėjo ne tik sušildyti atmosferą, bet architektūrinį monstrą paversti valstybe, kurioje vyksta laisvas ir intensyvus gyvenimas.

Pirmiausia, tai nepaprastasis (visomis prasmėmis) ir įgaliotasis ambasadorius Edminas Bagdonas. Jo erudicija, išprusimas, veiklumas ir svetingumas byloja apie ypatingą šio žmogaus misionieriškumą. Tai, ką Nacionalinio teatro žmonės (o jų lankėsi net 34) patyrė šioje teritorijoje, tapo vienu iš šilčiausių Minsko įspūdžių. Jis plačiai supažindino ne tik su ambasados darbu, bet ir vedžiojo po kabinetus, pristatydamas atskirų padalinių darbą. Ypatinga buvo šalia neseniai įrengtos bibliotekos sutikti filosofą Vytautą Ališauską, o kiek vėliau - menotyrininką Skaistį Mikulionį, kuris rengėsi dailininko Mstislavo Dobužinskio parodos atidarymui. Pasirodo, lietuviai Minske garsėja savo picomis. Pro itališkas dureles ant vaišių stalo be paliovos buvo nešamos picos ir vynas.

Buvo tikrai nuostabu, kad į dialogą su teatralais įsijungė beveik visi ambasados darbuotojai, o kai kurie, netausodami savo asmeninio laiko, parodė išskirtinį dėmesį. Trupės primadona Vaiva Mainelytė buvo pastebėta daugelio, o jos talento gerbėja Liuda Kleimionova jai suteikė galimybę išvysti naktinį Minską, parodyti naują nacionalinę biblioteką, kuri naktį švyti kaip kosminis laivas, ar ypatingos architektūros naująją geležinkelio stotį.

Ambasados darbuotojai lankėsi ir spektaklyje. Nors lietuvių nesveikino joks Baltarusijos atstovas, reikia tikėtis, kad dvišalė sutartis tarp Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro, kuri buvo pasirašyta šių metų spalio 9 dieną, nebus formali. E.Bagdonas paprašė abiejų nacionalinių teatrų direktorių pasižadėti, kad ir kaip sunku bebūtų, užsimezgusio ryšio nenutraukti ir po atsakomojo baltarusių vizito į Vilnių, kuris vyks gruodžio 20-21 d. Lietuvos sostinėje minskiečiai parodys du spektaklius: Aleksejaus Dudarevo "Juodąją Nesvyžiaus mergelę" (rež. Valerijus Rajevskis) ir plastikos spektaklį "S.V.", sukurtą pagal Antono Čechovo pjesę "Vyšnių sodas" (rež. Pavelas Adamčikovas).

Parengė Daiva ŠABASEVIČIENĖ