Naujienos

VIENA, 2011 m. balandžio 14 d. Nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms reikia aiškių įgaliojimų, pakankamų išteklių ir tikros nepriklausomybės nuo vyriausybių, kad jos galėtų veiksmingai atlikti savo vaidmenį, šiandien sakė specialaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimo šia tema Vienoje dalyviai.

Dviejų dienų susitikimas, kurį surengė ESBO pirmininkaujanti Lietuva ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ODIHR), subūrė nacionalinių žmogaus teisių institucijų narius ir vyriausybių bei pilietinės visuomenės atstovus iš 56 organizacijos šalių narių ir bendradarbiavimo partnerių.

Lietuvos ambasadorius, ESBO Nuolatinės tarybos pirmininkas Renatas Norkus sakė, kad nacionalinių žmogaus teisių institucijų skatinimas ir stiprinimas yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų.

„Tokios institucijos gali vaidinti svarbų vaidmenį įtraukiant žmogaus teisių klausimus į nacionalinės politikos darbotvarkes, išlaikyti juos šiose darbotvarkėse ir paremti vyriausybių siekius laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų“, – sakė R.Norkus.

ODIHR direktorius ambasadorius Janezas Lenarčičius pabrėžė, kad nacionalinės žmogaus teisių institucijos turėtų veikti kaip tiltas tarp pilietinės visuomenės ir vyriausybių, o ne būti „tiesiog dar vienu įrankiu vyriausybių rankose, skirtu nuslėpti ar ignoruoti žmogaus teisių pažeidimus“.

„Nacionalinės žmogaus teisių organizacijos dažnai praneša mums, kad neturi pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių tinkamai atlikti savo darbą, ir kad į jų patarimus, gaires ir rekomendacijas kartais neatsižvelgiama arba net ignoruojama. Mes taip pat dažnai girdime, kad jų savarankiškumas yra kvestionuojamas“, – sakė jis.

Pagrindinis pranešėjas Brianas Burdekinas, buvęs federalinis žmogaus teisių komisaras Australijoje ir ilgametis šios srities ekspertas taip pat pabrėžė, kad svarbu užtikrinti tikrą nacionalinių žmogaus teisių institucijų savarankiškumą. Jis sakė, kad institucijų savarankiškumas turi būti apibrėžtas teisės aktuose, reglamentuojančiuose institucijų steigimą, ir pasireikšti institucijos narių principingumu, vyriausybės pagarba institucijų savarankiškumui ir pakankamų išteklių prieinamumu.

B.Burdekinas taip pat sakė, kad nacionalinės žmogaus teisių institucijos dažnai turi plačią atsakomybę be reikiamų išteklių ar galių, būtinų įvykdyti jų mandatą. Jis pažymėjo, kad svarbus glaudus nacionalinių žmogaus teisių institucijų bendradarbiavimas su pilietine visuomene.

„Tai yra vienintelis būdas plačiai veikiančioms nacionalinėms institucijoms veiksmingai funkcionuoti. Pilietinė visuomenė yra mūsų akys ir ausys“, – sakė B.Burdekinas.