Naujienos

Užsienio reikalų ministerijoje lapkričio 16 dieną įvykusiame Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos posėdyje aptarti preliminarūs Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiklos 2016 metais rezultatai ir prioritetai 2017 metams bei Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo teisinio reglamentavimo tobulinimo klausimai.

Komisijos pirmininkas užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, pristatydamas Užsienio reikalų ministerijos veiklą, akcentavo, kad 2016 m. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo prioritetas buvo Rytų partnerystės valstybės, ypač Ukraina, Gruzija, Moldova, Baltarusija. Šioms šalims buvo skirta apie 1,1 mln. eurų Užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektinių lėšų. Iš viso 2016 m. šalyse partnerėse buvo įgyvendinamas 81 projektas. Viceministras padėkojo Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Krašto apsaugos ir kitoms ministerijoms už pastangas prisidedant prie humanitarinės ir kitos paramos Ukrainai organizavimo.

Kalbėdamas apie užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir planus 2017 metams, viceministras sakė, kad bus tęsiamas glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis vystomojo bendradarbiavimo srityje ir ieškoma būdų siekiant skatinti privataus sektoriaus įsitraukimą į vystomojo bendradarbiavimo veiklą.

Posėdžio metu buvo aptartas vystomojo bendradarbiavimo tarpinstitucinis veiklos planas, kurį 2016 m. rugsėjo mėn. patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Viceministras atkreipė dėmesį, kad šio plano paskirtis – ne tik nustatyti 2017–2019 metų Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptis ir jų įgyvendinimo priemones, bet ir sustiprinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo koordinavimo mechanizmą siekiant prisidėti prie Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų tikslų įgyvendinimo paramą gaunančiose šalyse.

Anot viceministro, įgyvendindami naująją Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 metų, didelį dėmesį turime skirti oficialios paramos vystymuisi didinimui, o tam reikalingos visų valstybės ir savivaldybių institucijų sutelktos pastangos.

Komisija rekomendavo institucijoms ir organizacijoms plėsti vystomojo bendradarbiavimo veiklą bei skirti daugiau lėšų vystomajam bendradarbiavimui, atsižvelgiant į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus.

Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija sudaryta vadovaujantis Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymu. Ją sudaro Lietuvos valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Komisijos tikslas – koordinuoti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimą ir įgyvendinimą.