Naujienos

Valstybės duomenų agentūra patvirtino galutinius praėjusių metų statistikos duomenis: 2024 metais į Lietuvą sugrįžo 18 897 Lietuvos Respublikos piliečiai, o iš Lietuvos išvyko 9 457 – tai mažiausias emigravusių piliečių skaičius nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

Daugiausia kraštiečių sugrįžta iš šalių, kuriose įsikūrusios didžiausios lietuvių bendruomenės: iš Jungtinės Karalystės – 7 571, Norvegijos – 2  198, Vokietijos – 1 825, Airijos – 1 387 ir Nyderlandų – 924.

2024 m. duomenimis, daugiau Lietuvos piliečių grįžta į didžiuosius Lietuvos miestus, bet skaičiuojant, kiek  grįžusiųjų tenka vienam savivaldybės gyventojui, matyti, kad pirmauja mažosios savivaldybės: Pagėgių, Palangos, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Akmenės, Skuodo, Kelmės, Vilkaviškio, Joniškio.

„Visi Lietuvos regionai yra patrauklūs gyventi, dirbti ir kurti ateitį. Sugrįžę į gimtąsias Lietuvos savivaldybes tautiečiai prisideda prie regionų ekonominio augimo, stiprina bendruomenes, pritaiko užsienyje įgytas žinias, išsilavinimą ir patirtį“, – teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Užsienio reikalų ministerija aktyviai bendradarbiauja su savivaldybėmis, siekdama jų aktyvaus dalyvavimo įgyvendinant diasporos politiką. Nuo 2025 m. į šį procesą yra įsitraukusios visos 60 Lietuvos savivaldybės. „Savivaldybių vaidmuo skatinant grįžimą į Lietuvą yra itin svarbus“, – pabrėžia ministras.

Užsienio reikalų ministerija, koordinuojanti diasporos politikos įgyvendinimą, nuo 2024 m. vieno langelio principu interneto svetainėje www.griztu.lt, telefonu, elektroniniu paštu ir internetinio pokalbio būdu teikia informaciją grįžtantiems, atvykstantiems ar svarstantiems apie grįžimą į Lietuvą diasporos atstovams. Aktuali informacija teikiama bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos institucijomis, įstaigomis ir savivaldybėmis.