Naujienos

Balandžio 14 d. ministras Kęstutis Budrys Liuksemburge dalyvavo ES Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje. Diskusijoje, kurios pagrindinė tema buvo skirta Ukrainai, ministras pabrėžė, jog šiuo metu ES prioritetai labai aiškūs – sutelktos diplomatinės pastangos remiant Ukrainą ir tolesnis spaudimo Rusijai didinimas.

Prie Liuksemburge vykusios diskusijos nuotoliniu būdu prisijungė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

„Raketų išpuoliais kaip vakarykštis Rusija demonstruoja savo nenorą siekti taikos. Europos pareiga savo diplomatiniais veiksmais, karine ir kita parama Ukrainai, sankcijomis bei didinamu spaudimu agresoriui labai aiškiai parodyti, jog esame užpultosios Ukrainos pusėje“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak K. Budrio, tarptautinę bendruomenę garsiai kalbėti apie Rusijos vykdomus brutalius civilių žudymus, kurie įrodo, kad Rusija nori karo, kvietė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, su kuriuo ministras susitiko prieš dvi savaites vizito Kyjive metu.

Ministras pabrėžė, jog į 17-ąjį sankcijų paketą būtina įtraukti sankcijas, kurios nebuvo įtrauktos 16-ajame pakete – sankcionuoti suskystintų gamtinių dujų sektorių, „Rosatomą“, šešėlinį laivyną, IT ir bankų sektorius, taip pat išplėsti ir individualias sankcijas.

ES užsienio reikalų ministrai kalbėjo karinės paramos stiprinimo klausimais atliepiant svarbiausius Ukrainos gynybos poreikius – oro gynybos pajėgumų plėtrą, ilgojo nuotolio raketas, amuniciją, dronus, paramą Ukrainos gynybos pramonės vystymui.

Aptariant saugumo garantijas, ministras akcentavo, jog Lietuva pritaria ES mokymo misijos EUMAM perkėlimui į Ukrainą ir prisijungs prie „norinčiųjų koalicijos“.

„Lietuva dalyvaus abiejuose formatuose ir skatins kitus prisijungti. ES tai svarbu ne tik simboliniu požiūriu, bet ir praktiškai – stiprinant Europos saugumą. Turime išlaikyti Ukrainos kariuomenę stiprią ir po taikos susitarimo“, – sakė K. Budrys.

Ministras taip pat pabrėžė, jog Ukrainos ateitis Europoje, todėl būtina spartinti stojimo į ES procesą aiškiai nustatant galutinę Ukrainos narystės datą 2030 m. sausio 1 d.

Užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė situaciją Artimuosiuose Rytuose, ES ir Afrikos sąjungos bendradarbiavimą, Europos dialogą su Vakarų Balkanų valstybėmis, Armėnijos ir Azerbaidžano santykius, padėtį Sakartvele.

Sakartvelo prezidentės Salomės Zurabišvili prašymu K. Budrys pasisakė trijų Baltijos šalių vardu dėl tęsiamų represijų, demokratijos ir pilietinių laisvių suvaržymo šioje šalyje. Ministras paragino didinti spaudimą ir sankcionuoti asmenis, atsakingus už smurtą prieš taikius protestuotojus.