Naujienos

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys lapkričio 18 d. dalyvauja Berlyno saugumo konferencijoje. Ministras pasisakė diskusijoje „Šiaurė: nuo Baltijos šalių iki Arkties rato – grėsmės, rizikos ir jų mažinimas“.

K. Budrys pabrėžė augančią Rusijos militarizaciją Arkties regione ir jos poveikį Šiaurės Atlanto bei Baltijos šalių saugumui. Pasak ministro, Arktis išlieka vienu svarbiausių Rusijos strateginių ramsčių, o jos veiksmai kelia tiesioginę grėsmę NATO infrastruktūrai ir sąjungininkų saugumui. K. Budrys akcentavo, kad Rusija ne tik stiprina savo karinį buvimą šalia Šiaurės jūrų kelio, bet ir kuria sąlygas, kurios riboja laivybos laisvę bei didina įtampą regione. Pasak jo, Šiaurės laivynas, dislokuotas netoli NATO sienų, kelia grėsmę kritinei infrastruktūrai bei jūrų komunikacijos linijoms.

„Švedijos ir Suomijos narystė NATO sujungia Baltijos jūros ir Šiaurės regionus į bendrą strateginį tęstinumą. Bet koks konfliktas Šiaurėje turės tiesioginį poveikį Baltijos regionui – nuo laivyno dislokacijos pokyčių iki hibridinių grėsmių, tokių kaip GPS trikdymas ar kibernetiniai išpuoliai“, – kalbėjo ministras.

K. Budrys pabrėžė, kad Arktis Rusijai yra ne tik karinės strategijos, bet ir ekonominio saugumo dalis – būtent Arktyje sukuriama 11 proc. Rusijos BVP, surenkama 20 proc. mokesčių pajamų, išgaunama 83 proc. dujų ir 17 proc. naftos. K. Budrys teigė, kad sankcijų sąlygomis Maskva vis labiau remiasi Šiauriniu jūrų keliu kaip alternatyviu eksporto koridoriumi, o 2024 m. net 84 proc. naftos eksporto buvo gabenama šešėlinio laivyno pagalba.

Kalbėdamas apie geopolitinį kontekstą, ministras atkreipė dėmesį į Kinijos vaidmenį.

„Kinija pristato savo įsitraukimą į Arktį kaip ekonominį ir mokslinį bendradarbiavimą, tačiau jos partnerystė su Rusija pamažu gilėja infrastruktūros, mineralų ir tyrimų srityse. Tai yra svarbus veiksnys saugumo situacijai regione“, – teigė ministras.

K. Budrys pabrėžė, kad NATO turi aktyviai veikti regione ir jau imasi veiksmų stiprinant oro gynybą, žvalgybą bei jūrų stebėseną Šiaurėje. Pasak ministro, sąjungininkai investuoja į ledlaužiams pritaikytus laivus, Arkties sąlygomis apmokytas pajėgas ir bendras pratybas, ir Lietuva remia šiuos veiksmus.

Ministras akcentavo efektyvų Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą vertinant grėsmes ir derinant atsako priemones bei pabrėžė, kad Baltijos regiono patirtis kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, apsaugant povandeninę infrastruktūrą ir užtikrinant jūrų stebėseną yra tiesiogiai pritaikoma ir Arkties saugumui.

„Baltijos valstybės jau įrodė, kad koordinuotas atsakas į hibridines grėsmes yra efektyvus. Šiuos modelius galime perkelti į Arktį, kur Rusijos ir Kinijos veikla tampa vis aktyvesnė. Tai mūsų bendras saugumo iššūkis“, – teigė ministras.