Naujienos

Seimo NATO reikalų komisijos posėdyje gruodžio 2 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pristatė gaires, kuriomis Lietuva vadovaujasi po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Prahoje. “NATO valstybių sprendimas pakviesti septynias naujas nares sustiprins visos euroatlantinės erdvės saugumą”, pažymėjo ministras. Lietuvos diplomatijos vadovo žodžiais, “naujosios narės prisidės prie NATO gebėjimo kovoti prieš dabarties ir ateities grėsmes”. Politinį NATO šalių apsisprendimą dėl plėtros patvirtina ir ambicingas prisijungimo prie NATO tvarkaraštis: iki kitų metų kovo numatyta pasirašyti prisijungimo protokolus, o iki 2004 metų kovo - baigti jų ratifikaciją NATO šalių parlamentuose ir tų pačių metų gegužę visas septynias valstybes priimti į aljansą. “Toks tempas įpareigoja ir Seimą, ir Vyriausybę bei kitas Lietuvos institucijas”, sakė užsienio reikalų ministras. Seimo NATO reikalų komisijos posėdyje vardydamas Lietuvos “namų darbus” kelyje į narystę NATO, ministras A.Valionis minėjo būtinybę iki kitų metų kovo parengti realistišką, mūsų reikmes ir pajėgumus atitinkantį tolesnių politinių, ekonominių, gynybos, saugumo ir kitų reformų tvarkaraštį, o iki 2004 metų pavasario įgyvendinti visas sąlygas, būtinas Lietuvai tampant NATO nare. Taip pat, užsienio reikalų ministro teigimu, būtina toliau išlaikyti 2 procentus bendrojo vidaus produkto krašto apsaugos reikmėms bei gynybos pajėgumams plėtoti ir būtina toliau aktyviai informuoti Lietuvos visuomenę apie NATO vaidmenį bei narystės šioje organizacijoje privalumus. Kalbėdamas apie Seimui tenkančius uždavinius, Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad Lietuvos parlamentas turėtų dar labiau suaktyvinti ryšius su NATO valstybių parlamentais, taip siekiant kuo spartesnės prisijungimo protokolų ratifikacijos devyniolikoje NATO valstybių parlamentų. Be to, ministro A.Valionio teigimu, būtina sustiprinti parlamentinių draugystės grupių veiklą bei lietuvių bendruomenes NATO šalyse paskatinti dar aktyviau siekti paramos Lietuvos narystei aljanse.