Naujienos

Šiandien, birželio 27 d., LR užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasakė kalbą apskritojo stalo diskusijoje “Lietuvos misija Europos Sąjungoje: kokia turi būti Lietuvos Europos politika?”. Vilniuje “Reval Hotel Lietuva” vykstančioje diskusijoje dalyvauja šalies politikai, diplomatai, akademinės visuomenės atstovai. Užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad Lietuvos misija Europoje pirmiausia turi būti nuosekli ir kryptinga, paremta konkrečiais politiniais ir ekonominiais interesais. “Sutelktomis pastangoms ir užsienio politikos priemonėmis įtvirtinus mūsų europinius siekius, dabar interesų atstovavimo tęstinumą reikės užtikrinti spalį prasidėsiančioje ES Tarpvyriausybinėje Konferencijoje, o vėliau – konkrečiai įsitraukiant į naujo ES biudžeto svarstymus” – sakė A.Valionis. Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad palaipsniui besiformuojanti Lietuvos Europos politika nėra ir nebus statiška. Nors Stojimo derybos baigėsi, europinės daugiašalės derybos Briuselyje ir 24-ių Europos valstybių sostinėse intensyvėja. “Ir toliau diplomatinė tarnyba bus esminis įrankis, o diplomatinės derybos – esminė sąvoka kuriant aljansus konstituciniais, politiniais ar ūkiniais bei finansiniais klausimais Europos Sąjungoje”, - teigė ministras. Pamatiniais Lietuvos Europos politikos principais ministras įvardino valstybės išorės ir vidaus saugumą bei Lietuvos piliečių ekonominės gerovės užtikrinimą. Kaip artimiausios ateities darbotvarkės uždavinius, ministras A.Valionis išskyrė 2005 – 2007 metų perspektyvą prisijungti prie Šengeno susitarimo ir Europos valiutų sąjungos, Lisabonos strategijos diegimą Lietuvoje, būtinybę aktyviai dalyvauti ES-Rusijos energetiniame dialoge, ES ir Baltijos regiono transporto ir energetikos infrastruktūros tinklų sujungimą. Ministras akcentavo ir Lietuvai tenkančią specifinę užduotį, kurią sąlygoja Lietuvos geopolitinė padėtis, - pareigą saugoti su mūsų valstybės siena sutampančią ES išorinių sienų dalį. Pasak ministro, šiuo metu svarbiausia gerai pažinti savo interesus, suprasti sau keliamus tikslus ir sugebėti juos realizuoti. “Vos prieš porą mėnesių stebėtojų teisėmis pradėjome dalyvauti ES institucijų darbe, o jau šiandien jaučiame, kaip mūsų dalyvavimas Europoje keičia tarpinstitucinius ryšius, kelia naujus reikalavimus dinamiškai ir iniciatyviai formuluoti darbines pozicijas Briuselyje”, - teigė Lietuvos diplomatijos vadovas. Ministras taip pat pabrėžė, kad koordinuojant Lietuvos europinės politikos formavimą, svarbu nepažeisti vidaus ir užsienio politikos sferų pusiausvyros. “Europos Sąjungos politika yra unikalus vidaus ir užsienio politikos derinimo pavyzdys. Nesupratę šio fakto rizikuojame savo ribotus resursus panaudoti neefektyviai, neišryškinti valstybės prioritetų, nepasiekti tų Lietuvos tarptautinių pozicijų, apie kurias tiek kalbama”, – teigė A.Valionis. Ministras išreiškė įsitikinimą, kad narystė Sąjungoje suartins Lietuvą su valstybėmis narėmis sprendžiant ekonomikos ar užsienio politikos klausimus. Kaip šio suartėjimo pavydžius ministras įvardino Šiaurės ir Baltijos valstybių Šešeto (NB-6) bendradarbiavimą ir Salonikų viršūnių Tarybai pateiktas ir priimtas iniciatyvas dėl Baltijos jūros ekologinės apsaugos bei Artimųjų Rytų. “Kita vertus, transatlantinė įtampa, kilusi dėl Irako krizės parodė, kokie nelengvi pasirinkimai, kokie sudėtingi interesų suderinimai mūsų laukia”, – pažymėjo ministras. Kalbėdamas apie Lietuvos interesus realizuojant Europos Sąjungos Naujųjų kaimynų iniciatyvoje, ministras akcentavo, kad pirmą kartą modernios Lietuvos istorijoje Europos integracija suteikia galimybę kurti ir įgyvendinti Baltijos regiono plėtros ir stabilumo viziją. “Esame pateikę partneriams Europos Sąjungoje konkrečių pasiūlymų, kaip reikėtų formuoti išsiplėtusios ES santykius su Naujosiomis kaimynėmis” – teigė ministras, pažymėdamas, kad pateikti pasiūlymai yra grindžiami poreikiu rasti balansą tarp Europos kaimynų šiaurės rytuose ir pietuose. “Mes siekiame paremti tokių šalių, kaip Ukraina ir Moldova, siekiančių narystės, orientaciją į Europos Sąjungą”, - sakė A.Valionis. “Mūsų uždavinys – aktyviai dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, arba kitaip - inicijuoti ir dalyvauti kuriant valstybių narių koalicijas, pagrįstas bendrais interesais. Esu tikras, kad tai įmanoma pasiekti tik tuomet, kai diplomatinė tarnyba yra visavertiškai įsitraukusi į ES reikalų sprendimą. Jai teko, tenka ir teks atsakomybė už Lietuvos pozicijų derinimą ir jų pristatymą užsienyje - ES institucijose ir valstybėse narėse”, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas. Pasak ministro, “mūsų visų bendras tikslas - kad šis Sąjungos raidos etapas būtų stimulas įgyvendinti Europai ir Lietuvai reikalingas reformas, būtinas mūsų žmonių gerovei”.