Naujienos

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) šiandien minėdama trisdešimtąsias įkūrimo metines neatsisako savo vaidmens demokratijos procesuose.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus prie tarptautinių organizacijų Vienoje Ryčio Paulausko, Helsinkio konferencijos idėjos nėra pasenusios, ESBO privalo įveikti „viduramžio krizę“.

„ESBO įžengiant į ketvirtąją dešimtį, plačiai diskutuojama apie joje esą taikomus „dvejopus standartus”, tariamą kišimąsi į valstybių vidaus reikalus. Tačiau ši organizacija patikimai saugo laiko patikrintas vertybes ir yra sukaupusi nemažai mūsų laikais vertingos demokratijos plėtros patirties”, – sako R.Paulauskas.

Helsinkio konferenciją saugumo ir bendradarbiavimo Europoje klausimais 1975 metais inicijavo Sovietų Sąjunga, siekdama įtvirtinti savo politinę įtaką ir įteisinti vienpartinę sistemą valstybėse, kuriose dominavo.

Tačiau Helsinkio proceso pasekmės buvo priešingos Sovietų Sąjungos siekiams. Helsinkyje įsteigta Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencija (ESBK) paskatino kurtis Helsinkio Chartijos žmogaus teisių gynimo grupes Lietuvoje, Ukrainoje, Armėnijoje, Čekijoje bei „Solidarumo” judėjimą Lenkijoje. Manoma, kad Helsinkio principai buvo vienas iš veiksnių, paskatinusių Sovietų Sąjungos ir Varšuvos bloko irimą.

Ambasadoriaus R.Paulausko teigimu, lietuvių išeivija nepraleisdavo progos pasinaudoti ESBK renginiais, reikalaudama tęsti Baltijos šalių sovietinės okupacijos nepripažinimo politiką bei keldama žmogaus teisių pažeidimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje klausimus. Lietuva pasinaudojo ESBK įtaka ir po Nepriklausomybės atkūrimo: 1991 metų rugsėjį Lietuvai tapus šio forumo nare, pradėta reikalauti  Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. 

„1992 metais Helsinkyje vykusio ESBK viršūnių susitikimo deklaracijos 15-asis paragrafas, skatinantis greitą ir visišką užsienio valstybių karinių pajėgų išvedimą iš Baltijos šalių, buvo vienas iš esminių mūsų valstybių diplomatinių laimėjimų”, – teigia R.Paulauskas.

1995 metais Konferencija buvo transformuota į Organizaciją, kuri apima geografinį regioną nuo Vankuverio iki Vladivostoko. Šiuo laikotarpiu Balkanų, Rytų Europos, Centrinės Azijos valstybėse pradėta steigti ESBO misijas, kurios pagrindinį dėmesį skyrė valstybių ir tautų tarpusavio pasitikėjimo skatimui, sutaikymui, demokratinėms reformoms, modernių institucijų bei pilietinės visuomenės kūrimui. Šiuo metu Lietuvos ekspertai dirba ESBO misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Kosove, Tadžikistane bei Gruzijoje.

Viena svarbiausių dabartinių ESBO veiklos sričių yra rinkimų stebėjimas. Vien tik 2004 metais rinkimus stebėjo daugiau kaip 5000 rinkimų stebėtojų iš įvairių ESBO narių, tarp jų ir 44 rinkimų stebėtojai iš Lietuvos. Lietuvių – „demokratijos misionierių” – veiklos geografinės ribos driekiasi nuo Balkanų iki Kaukazo. 

Anot R.Paulausko, ESBO turi išskirtinės patirties demokratinių rinkimų, spaudos laisvės užtikrinimo, žmogaus teisių ir mažumų apsaugos, kovos prieš diskriminaciją, antisemitizmą ir netoleranciją srityse. Todėl tarptautinė bendrija kartu su ESBO ir toliau sieks Rusijos kariuomenės visiško išvedimo iš Moldovos ir Gruzijos pagal 1999 metų Stambulo įsipareigojimus.

ESBO neatsisako savo vaidmens įtvirtinant demokratiją Balkanuose, rengiant šiemet planuojamus priimti sprendimus dėl Kosovo provincijos ateities, stiprinant stabilumą Pietų Kaukaze ir Moldovoje. Baltarusijos saviizoliacijos sąlygomis ESBO biuras Minske išlieka viena iš nedaugelio tarptautinių pilietinės visuomenės apsaugos bei stiprinimo priemonių.

“Helsinkio dvasia, ypač jos nuostatos dėl saugumo, demokratijos, regioninio   bendradarbiavimo, tarpusavio pasitikėjimo ir atvirumo skatinimo kaimyninėse valstybėse, sklando ir Lietuvos užsienio politikoje. Lietuvai, vadovaujančiai Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei, ESBO patirtis būtų naudinga rengiant laisvus ir demokratinius rinkimus Afganistane”, – sako Lietuvos ambasadorius.

Lietuva siekia pirmininkauti ESBO 2010 metais.