Naujienos

Gruodžio 8 dieną Užsienio reikalų ministerija surengė jau tradicine  tapusią konferenciją Europos Sąjungos (ES) tema „Ką 2022-ųjų geopolitiniai sukrėtimai lemia Lietuvai ir Europai?“. Renginyje dalyvavę Lietuvos ES politikos formuotojai, akademikai ir ekspertai daugiausia dėmesio skyrė geopolitinių sukrėtimų poveikiui ES sprendimų priėmimui, ES plėtros ir Rytų partnerystės politikoms bei ES strateginei komunikacijai pasaulyje. 

Atidarydama renginį Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė pažymėjo, kad geopolitinių iššūkių akivaizdoje ES grūdinasi ir darosi atsparesnė, stipresnė, principingesnė, o prie to prisideda ir augantis įsiklausymas į Lietuvos siūlymus ir ekspertizę. „Europa vis geriau supranta, kad jos likimas sprendžiamas Ukrainoje, jog parama Ukrainai yra parama Europos vertybėms. Europos Sąjungoje atvirai pripažįstama, kad Lietuva turėjo būti girdima anksčiau – kokie turėjo būti santykiai su Rusija, kokie turėtų būti sprendimai,“ – akcentavo Užsienio reikalų viceministrė.

Viceministrė pabrėžė Lietuvos vaidmenį priimant svarbiausius sprendimus šiais metais: dėl migracijos instrumentalizavimo – nuo minimalios paramos priartėjome prie kvalifikuotos balsų daugumos (quality majority voting), skirtos specialiam reguliavimui. ES instrumentas prieš ekonominę prievartą atsirado ir Lietuvos pastangų dėka – jis padės apsaugoti ES vidaus rinką nuo išorės spaudimo. Didelis Lietuvos indėlis svarstant sankcijas Rusijai ir šiuo metu vykstančias derybas dėl 9-to sankcijų paketo, nuolatinę paramą Ukrainai jos kelyje narystės link. „Kai kuriais aspektais, įskaitant sankcijas, stipriai pasistūmėjom. Pasekmės Rusijos ekonomikai yra akivaizdžios,“ – kalbėjo J. Neliupšienė.

Renginio įžanginėje sesijoje apie Lietuvos ES politikos klausimus diskutavo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidento Vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Vėliau dalyviai iškeltus klausimus nagrinėjo trijose teminėse diskusijose. Pirmojoje buvo keičiamasi nuomonėmis platesnio kvalifikuotos daugumos balsavimo taikymo bei buvo keliamas klausimas, ar tokios reformos padėtų užtikrinti didesnį ES sprendimų priėmimo efektyvumą, stiprintų valstybių narių sutelktumą.

Antrojoje diskusijoje buvo tariamasi, kaip toliau stiprinti šiemet įvykusį proveržį ES plėtros politikoje. Šių metų birželio 23 dieną Ukrainai ir Moldovai suteiktas ES kandidačių statusas, o Sakartvelui – Europinė perspektyva, dar po mėnesio pradėtos derybos su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl stojimo į ES.

Galiausiai, trečioje teminėje diskusijoje buvo diskutuojama, kodėl Europos Sąjungai vis dar sunku įtikinti ir sutelkti aplink save besivystančio pasaulio šalis ir kas lemia ne itin stiprų ES įvaizdį tarptautinėje arenoje. Taip pat aptartas galimas Lietuvos indėlis, didinant ES strateginės komunikacijos efektyvumą.