Naujienos

Kovo 28 d. mažųjų šalių Vyriausybių atstovai Konvente paskelbė bendrą pareiškimą „Institucijų reforma: principai ir prielaidos“. Šiame dokumente apibendrintas mažųjų valstybių požiūris į Konvente svarstomus Europos Sąjungos institucijų reformos pasiūlymus. Pareiškimą pasirašė 16 šalių – Lietuvos, Airijos, Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Maltos, Portugalijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos ir Vengrijos – Vyriausybių atstovai Konvente. Graikija taip pat pareiškė palaikanti pareiškime išdėstytus teiginius, tačiau, kadangi ji šiuo metu pirmininkauja ES, nusprendė neprisijungti prie pareiškimo. Panašaus turinio memorandumą gruodžio mėnesį patvirtino Nyderlandai, Belgija ir Liuksemburgas. Komentuodamas šį dokumentą, Lietuvos Vyriausybės atstovas Konvente, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Rytis Martikonis pastebėjo, kad formuojasi šalių bendraminčių grupė, kurios pozicija neišvengiamai įtakos galutinius Konvento sprendimus. Skirtingai nei didžiosios valstybės, siūlančios įsteigti renkamo nuolatinio ES Viršūnių tarybos pirmininko pareigybę, mažosios valstybės mano, kad tiek mažosios, tiek didžiosios valstybės turi ir gali vadovauti Europos Sąjungai – siūloma, kad kaip ir iki šiol, ES turėtų pirmininkauti šalys narės, besikeičiančios kas 6 mėnesius. Dokumente pažymima, kad tokia pirmininkavimo tvarka užtikrina šalių narių lygybės principą, mobilizuoja šalis nares bei užtikrina geresnį ryšį tarp Sąjungos ir jos piliečių. Tuo tarpu mažųjų ir didžiųjų šalių pozicijos sutampa dėl ES “užsienio reikalų ministro” posto steigimo apjungiant dabartinio ES Aukštojo atstovo užsienio politikai ir šią sritį kuruojančio komisaro postus. Mažųjų valstybių pareiškime taip pat pabrėžiama, kad kiekviena Sąjungos institucija turi savo tikslą ir vaidmenį, todėl stiprinant ir reformuojant institucijas susiklosčiusi tarp jų pusiausvyra turi būti išlaikyta. Pareiškime siūlome, kad Europos Komisijos pirmininko rinkime turėtų dalyvauti ir Europos Parlamentas, o Europos Komisijoje visos šalys narės turi turėti po vieną komisarą. Mažosios valstybės taip pat pritaria nacionalinių parlamentų vaidmens ES sprendimų priėmimo procese didinimui, pastebėdamos, kad pagrindine jų užduotimi turi išlikti nacionalinių vyriausybių veiklos kontrolė. Lietuvos Vyriausybės atstovo Konvente R.Martikonio teigimu, esama ES institucijų sąranga yra ilgos evoliucijos, kompromisų bei pusiausvyros paieškos rezultatas. Ji suteikia pakankamai įtakos svertų tiek mažosioms, tiek ir didžiosioms valstybėms. „Palaikome nuosaikią ES institucijų reformą, kuri padidintų institucijų demokratiškumą, legitimumą bei veiklos efektyvumą, tačiau remtųsi valstybių lygiateisiškumo principu“ – teigia R.Martikonis. „Bendras mažųjų šalių pareiškimas skatins tolesnes diskusijas Konvente ir išplės idėjų lauką, kuriame iki šiol aktyviau veikė didžiosios valstybės“ – mano Lietuvos atstovas Konvente. Jo teigimu, tai, kad prie šio pareiškimo neprisijungė nei viena iš didžiųjų valstybių, dar nereiškia, kad Europos Sąjunga skyla į du konfliktuojančius mažųjų ir didžiųjų valstybių blokus. “Būsimieji sprendimai dėl ES institucijų reformos turės būti tokie, kurie optimaliai tenkintų tiek didžiųjų, tiek ir mažųjų valstybių interesus” – teigia R.Martikonis. Konventas dėl Europos Sąjungos ateities planuoja baigti darbą šių metų vasarą. Konvento parengtas baigiamasis dokumentas taps Tarpvyriausybinės konferencijos, priimsiančios galutinius sprendimus, diskusijų pagrindu.