Naujienos

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Rimantas Šidlauskas Rusijos žmogaus teisių ir demokratinių vertybių gynėjoms Liudmilai Aleksejevai ir Valerijai Novodvorskajai įteikė Lietuvos valstybės apdovanojimus. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Riterio kryžiaus apdovanojimai žurnalistei V.Novodvorskajai ir Maskvos Helsinkio grupės pirmininkei L.Aleksejevai buvo skirti Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu.

Apdovanojimų įteikimo ceremonijoje dalyvavo daug L.Aleksejevos ir V.Novodvorskajos bendražygių, draugų ir artimųjų. Ne vienas iš  atėjusių pasveikinti ir pagerbti  Gedimino ordino kavalierių kartu su jomis dalyvavo paramos Lietuvos Nepriklausomybei mitinge, organizuotame Maskvoje iškart po Sausio 13-osios įvykių, aktyviai dalyvavo disidentinėje veikloje, drąsiai ir ryžtingai gynė ir gina žodžio, tikėjimo laisvę.

L.Aleksejevos ir V.Novodvorskajos apdovanojimas – tai padėka ne tik joms, bet ir visiems Rusijos piliečiams, nebijantiems drąsiai ginti demokratijos vertybių ir idealų.

Atsiimdama jai skirtą apdovanojimą L.Aleksejevna prisiminė savo pirmąją kelionę į Lietuvą, draugystę su Tomu Venclova ir Lietuvos Helsinkio grupės narių pažadą suteikti jai Lietuvos garbės piliečio statusą, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. 1970-1980 metais tai atrodė mažai tikėtina. Pasak L.Aleksejevos, įteikiamas Riterio kryžius ir yra kažkada nedrąsiai Lietuvos Helsinkio grupės ištarto pažado ištesėjimas ir didelė garbė jai.

V.Novodvorskaja, atsiimdama apdovanojimą, pažymėjo, kad jie turi vertę tik tada, kai juos skiria sąžiningi ir padorūs žmonės, „švarios valstybės“. Lietuvos apdovanojimas ir aštuonioliktus metus skaičiuojanti Lietuvos Nepriklausomybė jai asmeniškai yra didžiausia dovana už visą jos gyvenimo veiklą, nes būtent šiandieninė Lietuva – demokratiška, su vis stiprėjančia pilietine visuomene ir laisva, yra ta valstybė, dėl kurios ji kovojo sovietinės santvarkos metais. Kartu V.Novodvorskaja apgailestavo, kad šiandieninėje Rusijoje nepavyko to pasiekti. Atsiimti apdovanojimo V.Novodvorskaja atvyko segėdama Sąjūdžio metais įsigytu ženkleliu su Lietuvos trispalve.

L.Aleksejeva gimė 1927 metais Maskvoje. Baigusi Maskvos valstybinio universiteto Istorijos fakultetą ir Maskvos ekonomikos ir statistikos institutą ilgą laiką dėstė istoriją amatų mokyklose ir kitur. Kartu jos butas Maskvoje tapo vadinamojo „samizdato“ (pogrindinės literatūros) perrašinėjimo ir kaupimo centru, o nuo 1976 metų ir Maskvos Helsinkio grupės biuru. Nuo 1974 metų L.Aleksejevna dalyvavo platinant „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“ Rusijoje ir perduodant ją į Vakarus.

1977 metais už „sąmoningą antisovietinių kūrinių rengimą ir platinimą“ ir kitą veiklą ji buvo priversta emigruoti į JAV, kur iki pat sugrįžimo į Rusiją 1993 metais ir toliau aktyviai dalyvavo Maskvos Helsinkio grupės ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) veikloje.

V.Novodvorskaja gimė 1950 metais. Baigė Maskvos užsienio kalbų institutą. Dar studijų metais subūrė antikomunistinę studentų kuopelę ir už tai pateko į KGB akiratį. Daug metų V.Novodvorskaja dirbo medicininės literatūros vertėja Maskvos medicinos institute. V.Novodvorskaja itin aktyviai pasisakė prieš sovietinės armijos kariuomenės įvedimą į Čekoslovakiją, aktyviai dalyvavo leidžiant ir platinant pogrindinę literatūrą. Už aktyvią antitarybinę veiklą buvo priverstinai gydoma ir teisiama net tris kartus.

Žlugus Tarybų Sąjungai V.Novodvorskaja ir toliau nuosekliai laikosi demokratijos ir liberalizmo nuostatų, daug rašo ir aktyviai dalyvauja pilietinės visuomenės kūrime.