Naujienos

Gegužės 26-27 dienomis Lietuvoje su oficialiu vizitu lankysis Japonijos imperatorius Akihito ir imperatorienė Michiko. Daugiau nei penkiasdešimt pasaulio valstybių apkeliavę imperatoriai Baltijos kraštuose lankosi pirmą kartą. Prieš atvykdami į Lietuvą, jie lankysis Estijoje ir Latvijoje. Dar šiais metais planuojama Jų Didenybių vizitas į Jungtinę Karalystę. Šio vizito proga „Bernardinai.lt“ paprašė nepaprastąjį ir įgaliotąjį Japonijos ambasadorių Masaki Okada trumpai pakomentuoti tiek vizito tikslus, tiek jo reikšmę Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimui.

Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie būsimąjį vizitą, koks jo tikslas?

Kalbant apskritai, šiuo vizitu siekiama sustiprinti Japonijos ir Lietuvos draugystę. Diplomatinius santykius su Lietuva Japonija atkūrė iš karto po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – 1991 metais. Nuo to laiko Lietuvos valstybės vadovai Japonijoje lankėsi du kartus. Todėl atėjo laikas ir Japonijos imperatoriams apsilankyti Lietuvoje. Jų Imperatoriškosios didenybės tikisi, kad vizito metu jie turės progą susipažinti su jūsų šalimi, daugiau sužinoti apie žmones, kultūrą.

Jų Didenybės yra tiek Japonijos valstybės, tiek japonų visuomenės vienybės simboliai. Per kiekvieną vizitą jie skelbia meilės ir atjautos kiekvienam žmogui vertybes.

Kokie svarbiausi šio vizito akcentai?

Gegužės 26 dieną 12 valandą Jų Didenybės - imperatorius ir imperatorienė - kartu su Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi ir ponia Alma Adamkiene po oficialios sutikimo ceremonijos išeis į S. Daukanto aikštę pasisveikinti su Lietuvos žmonėmis. Pavakarį imperatoriškoji pora lankysis folkloro festivalyje „Skamba, skamba kankliai“, kur bendraus su Lietuvoje gyvenančiais tautiečiais ir lietuviais, turinčiais sąsajų su Japonija.

Kiek aktyviai Jų Imperatoriškosios didenybės dalyvauja plėtojant – politinius, kultūrinius, mokslinius santykius su kitomis šalimis?

Jų Imperatoriškosios didenybės aktyviai dalyvauja plėtojant kultūrinius, mokslinius tarptautinius santykius, nes abu turi mokslinių, kultūrinių interesų: imperatorius labai domisi biologija, žuvininkystės mokslu, imperatorienė – literatūra, muzika. Imperatoriškoji pora aktyviai siekia stirpinti asmeniniais santykiais paremtus tarpvalstybinius santykius, tai yra aukščiausio lygmens santykius. Tačiau jie nedalyvauja politinių santykių plėtotėje.

Jų Didenybės plačiai užsiima socialine veikla, ypač daug dėmesio skiria žmonėms, turintiems negalią, taip pat – nukentėjusiesiems nuo gamtinių nelaimių ir panašiai. Ar tai yra tradicija, kad Japonijos valdovai rūpinasi savo šalies žmonėmis?

Iš dalies galima sakyti, kad tai yra tradicija. Dar aštunatajame amžiuje gyvenusi Japonijos imperatorienė buvo įkūrusi ligoninę ir pati rūpinosi visais jos pacientas. Tad rūpinimasis žmonėmis nėra tik pastarųjų dešimtmečių, kai tai buvo įtvirtinta Konstitucijoje, išradimas – tai buvo nuo senų laikų gyvuojanti tradicija. Dabartinė imperatorių pora taip pat stengiasi padėti nelaimingiesiems, įkvėpti jiems ryžto, ypač kenčiantiesiems dėl fizinės ar protinės negalios, nukentėjusiesiems nuo gamtinių nelaimių. Šis jų aktyvumas svarbus ir todėl, kad jie neužsiima jokia politine veikla.

Kokias Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo sritis galėtumėte įvardyti kaip sėkmingiausias ir kokiose srityse dar reikėtų stiprinti bendardarbiavimą? Ar mūsų šalys turi bendrų užsienio politikos interesų?

Iš tikrųjų, nors santykiai tarp mūsų šalių pradėjo vystytis ne taip jau ir seniai, tačiau kai kuriose srityse jie jau gana tvirti. Pastaraisiais metais mes gana veiksmingai bendradarbiavome kultūros srityje, Lietuvoje rėmėme atitinkamas institucijas, organizavome įvairių mainų programų. Taip pat labai tikiuosi, kad Japonijos verslininkai pradės daugiau investuoti Lietuvoje. Ekonomika – svarbi sritis, kurioje turėtume intensyviai bendradarbiauti. Stipresnio bendradarbivimo tikiuosi ir tose užsienio politikos srityse, kuriose turime bendrų interesų, pavyzdžiui, tokiuose nestabiliuose regionuose kaip Afganistanas. Tačiau kartoju, kad santykiai dar mezgami ir glaudesnis bendradarbiavimas dar ateityje. Tikiu, kad ir Jų Didenybių vizitas labai prisidės prie didesnio abiejų valstybių viena kitos pažinimo.

Kalbino Andrius Navickas

Bernardinai.lt