Naujienos

Makedonijos sostinė Skopjė pasitinka alinama tvankuma. Plika akimi matyti, kaip nuo oro uosto takus dengiančio asfalto į viršų kyla karšto oro masės. Oro uosto darbuotojai sako, kad ketvirtadienį Makedonijoje buvo „tik“ 31 laipsnis karščio. „Dar praėjusią savaitę čia buvo daug karščiau“, – tvirtina makedonai.

„Karščiau“, matyt, Makedonijoje, kaip ir visame Balkanų regione, buvo ne tik dėl ypač aukštos oro temperatūros. Jau kelias savaites Graikiją, Kroatiją, Makedoniją, Kiprą, Bulgariją ir kitas šalis siaubia viską savo kelyje naikinantys miškų gaisrai.

„Po savaitės pradžioje praslinkusios liūties ugnis nebeplinta, – sako NATO ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento prie Makedonijos vyriausybės vadovas Urimas Vejselis, šiuo metu atstovaujantis ir Makedonijos krizių valdymo centrui. – Dar prieš kelias dienas mūsų šalį siaubė daugiau nei tūkstantis gaisrų vienu metu. Šiuo metu padėtis jau kontroliuojama, ugnis nebeplinta, gaisro židinių liko mažiau. Be kitų šalių pagalbos mes patys nebūtume to pasiekę. Tačiau miškai tebedega, jie vis dar iki galo neužgesinti, šalyje išlieka ekstremali padėtis. Tad iš Lietuvos atgabentas krovinys su ugniagesių įranga mums labai reikalingas.“

U. Vejselis ketvirtadienį po pietų pasitiko Makedonijos sostinėje nusileidusį Lietuvos karinių oro pajėgų transportinį lėktuvą Spartan, kuris į Skopjė atgabeno dvi tonas sveriantį ir 350 tūkst. litų kainuojantį pagalbos siuntinį.

Situacija, kokios nebuvo 100 metų

Miškų gaisrai Makedonijoje kilo prieš kelias savaites. Matydama, kad ugniagesiai nebepajėgia susidoroti su vis plintančia ugnimi, Makedonijos vyriausybė priėmė sprendimą miškų gesinimui mobilizuoti visą šalies kariuomenę. Tačiau nuslopinti miškų gaisrų nepavyko. Plisti liepsnai padėjo kaip reta karštas ir sausas oras. Šią savaitę Makedonijos gyventojams visoje šalyje buvo uždrausta eiti į miškus, juose sustabdyta bet kokia veikla.

Regionuose, kur ugnis tapo nevaldoma, pradėta evakuoti gyventojus. Vieno žmogaus nespėta išgelbėti – jis užduso gaisro dūmuose. Iki šios savaitės pabaigos Makedonijoje jau išdegė per 5 tūkst. hektarų miško, pavojus tebegresia daugybei žmonių.

„Tokios situacijos Balkanuose nebuvo jau 100 metų“, – prieš kelias dienas Makedonijos parlamente sakė šalies ministras pirmininkas Nikola Gruevskis.

Prieš porą savaičių Makedonijos vyriausybė kreipėsi į tarptautinę bendruomenę prašydama pagalbos – visų pirma lėktuvų, skirtų gesinti gaisrus. Netrukus lėktuvus atsiuntė Kroatija, Turkija, Norvegija. Slovėnija ir Vokietija į Makedoniją nusiuntė gaisrų gesinimo sraigtasparnius. Pagalbą Makedonijai suteikė ir Austrija, Švedija, Lenkija, Danija, Čekija, Izraelis. Estija skyrė pusę milijonų kronų (apie 32 tūkst. eurų).

„Į mus pagalbos Makedonija kreipėsi prieš savaitę, – sako Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos diplomatas Jonas Daniliauskas. – Užsienio reikalų ministerija inicijavo Vyriausybės nutarimą dėl pagalbos Makedonijai, sprendė juridinius klausimus. Tuo pat metu buvo kreiptasi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą dėl reikalingos įrangos surinkimo. Buvo kreiptasi ir į Lietuvos kariuomenę, prašant skirti lėktuvą, pagalbos siuntai nugabenti į vietą. Lėktuvą karinės oro pajėgos skyrė iš karto. Visi pagalbos Makedonijai klausimai buvo sutvarkyti labai greitai.“

J. Daniliauskas tvirtina, kad skirti pagalbą pinigais, kaip tai padarė Estija, mūsų šalies diplomatams pasirodė netikslinga. „Kilus gaisrui reikia reaguoti greitai. Jei skirtume pinigų, už juos makedonai galėtų nusipirkti tą pačią įrangą. Tačiau tai užtruktų. Todėl buvo pasirinktas greitesnės pagalbos sprendimas. Vyriausybė priėmė nutarimą teikti pagalbą trečiadienio vakarą, o šiandien (ketvirtadienį – red. past.) iš ryto kariškių lėktuvas su kroviniu pakilo iš karinės bazės Zokniuose ir jau tą pačią dieną po pietų Makedonijos ugniagesiai įrangą galėjo naudoti“, – sakė J. Daniliauskas.

Atsiuntė sąrašą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų valdymo skyriaus viršininkas Laimonas Tubis teigia, kad Makedonija atsiuntė sąrašą, ko jai trūksta gesinant miškų gaisrus. Iš Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių Makedonijai buvo išsiųsta kvėpavimo aparatų, virvių, kirvių, respiratorių. „Viskas, ko prašė Makedonija“, – sako L. Tubis.

PAGD atstovas tvirtina, kad gavus pagalbos prašymą net buvo svarstoma į Makedoniją pasiųsti patyrusių Lietuvos ugniagesių komandą su visa įranga. „Tuo metu buvome gavę pranešimų, kad Makedonijos (kaip, beje, ir Graikijos bei Kroatijos) ugniagesiai yra ties išsekimo riba, jie pasiekę kritinę ribą. Juolab tuo metu savo ugniagesių komandą jau buvo nusiuntusi Austrija, – pasakojo L. Tubis. – Tačiau šios minties atsisakyta dėl mūsų ugniagesių saugumo. Austrams atvykus į Makedoniją, čia miškuose nuo karščio pradėjo sproginėti nuo karo užsilikusios minos. Austrai iš karto grįžo namo.“

Pagalbos sulaukdavo ir Lietuva

Lietuva jau ne kartą yra suteikusi humanitarinę pagalbą šalims, nukentėjusioms nuo stichinių nelaimių. 2005 m. Vyriausybės sprendimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui buvo pavesta suteikti humanitarinę pagalbą nuo potvynio nukentėjusiai Gruzijai. Taip pat buvo pasirengta suteikti humanitarinę pagalbą uragano „Katrina“ nusiaubtiems JAV regionams. Išsiųstos palapinės į Pakistaną nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo. Šių metų kovą į Latviją buvo išsiųsta šešiolikos narių Lietuvos tarptautinės pagalbos teikimo komanda, kuri padėjo likviduoti į Dauguvos upę išsiliejusių naftos produktų padarinius.

„Tai yra normali tarptautinė praktika. Tokios pagalbos teikimą tarptautiniu mastu paprastai koordinuoja NATO arba ES institucijos, – sako L. Tubis. – Mes irgi nebūdavome palikti likimo valiai, kai mus ištikdavo bėdos. Prieš kelerius metus Švedija mus aprūpino vandens siurbliais. Kilus šimtmečio gaisrui Neringoje, mums į pagalbą atėjo Latvija.“

J. Daniliauskas tvirtina, kad gesinti gaisrą Neringoje buvo pasiruošę ir Rusijos ugniagesiai iš Kaliningrado srities. „Tačiau tuo metu dar nebuvo sutvarkyti juridiniai formalumai su ES nepriklausančia Rusija. Jų ugniagesiai su savo technika neturėjo teisės kirsti mūsų valstybės sienos. Būtent po to gaisro sutartis dėl abipusės pagalbos teikimo tarp Lietuvos bei Rusijos ir buvo pasirašyta. Dabar, esant reikalui, ir rusai ateitų mums į pagalbą. Arba mes jiems“, – sako URM atstovas.

P.S. Trečiadienį priėmusi nutarimą skirti pagalbą nuo miškų gaisrų nukentėjusiai Makedonijai, tą pačią dieną Lietuvos Vyriausybė priėmė ir dar vieną sprendimą dėl humanitarinės pagalbos. Nuo sausros nukentėjusiai Moldovai nuspręsta skirti 300 tūkst. litų. Už šiuos pinigus Moldova jau įsipareigojo mūsų šalyje įsigyti lietuviškų maisto produktų, kurie bus išdalyti nukentėjusiems šalies žmonėms.

Andrius Vaitkevičius