Naujienos

Spalio 12 d. Rygoje vyko Europos Komisijos ir Latvijos Vyriausybės surengta konferencija "Socialinė Europos Sąjungos plėtros dimensija", kurioje buvo diskutuojama apie ekonominę ir socialinę sanglaudą ES plėtros procese; ekonominių ir socialinių reformų sąryšį, politinius ir socialinius ES plėtros kaštus, egzistuojančio socialinio ir ekonominio atotrūkio tarp ES ir šalių kandidačių mažinimo būdus ir priemones. Sveikinimo kalboje Europos Komisijos plėtros komisaras Günteris Verheugenas paminėjo aktualias socialines problemas, su kuriomis susiduria valstybės kandidatės. Tai netolygus pajamų pasiskirstymas bei psichologinė įtampa, kurią sukelia nerimas dėl ateities. Komisaras pabrėžė būtinybę gerinti sprendimų priėmimo ir vykdymo būdus, valstybėms jau įstojus į ES. LR užsienio reikalų viceministras Rytis Martikonis savo kalboje pažymėjo, kad plėtros procesas turi turėti "žmogišką veidą". Pereinamieji laikotarpiai šalims kandidatėms - ne prabangos dalykas, o objektyvus ekonominių ir socialinių sąlygų atspindys. Viceministras taip pat išreiškė nuomonę, kad "integracijos į Europos Sąjungą procesas neturėtų apsiriboti vien tik ES taisyklių perėmimu bei ekonominių reformų įgyvendinimu; būtina didelį dėmesį skirti socialiniam ES plėtros aspektui". Kalbėdamas apie stojimo į ES kaštus, viceministras teigė, kad dėl Europos Parlamento nuostatų, jog "socialinės plėtros raida yra būdas išvengti neigiamų vidaus rinkos integracijos pasekmių", tampa aišku, kad reformos neišvengiamos be politinių ir socialinių kaštų. "Valstybių kandidačių visuomenės nuomonė pernelyg dažnai susieja šiuos kaštus su Europos integracija. Įvairioms interesų grupėms ir visuomenei nuolat tenka kartoti, kad Lietuvai reikia reformų labiau nei Sąjungai ar "Briuseliui", tačiau tai nėra taip lengvai perprantama." Todėl, anot viceministro, kandidatėms tenka dviguba našta: ekonominė ir socialinė transformacija ir acquis, ES teisyno perėmimas. "Vykdomos reformos ir teisės derinimas, tam reikia vidutinio ar ilgesnio laikotarpio, kuris yra svarbus ES plėtros supratimui ir vertinimui. Iššūkio, nukreipto į dabartines ir į būsimas ES nares sušvelninimui būtinas subtilus balansavimas." R. Martikonis teigė, kad derybos artėja link sudėtingų politinių ir finansinių klausimų, todėl perėjimo laikotarpiai, kurių prašo besiderančios valstybės, nėra prabanga ar noras atsipalaiduoti, derinantis prie ES normų, o yra objektyvus ekonominių ir socialinių sąlygų atspindys. Europos Komisija, stebėdama valstybių kandidačių ekonominių reikalavimų atitikimą vieningai rinkai sukūrė panašią į filtrą sistemą, kuri yra reikalinga, tačiau, URM pareigūno įsitikinimu, turi būti protingai taikoma. "Vieningai rinkai nebus lemiamo poveikio, jei cigaretės bus pigesnės, privalomos naftos atsargos mažesnės nei ES valstybių dar keletą metų, ir ES valstybių piliečių netrikdys Kauno oro uoste dar vienerius metus besileidžiantys triukšmingesni lėktuvai,"- sakė viceministras. "Svarbiausia yra politinis plėtros solidarumas, nes ji nėra tik ekonominis ir teisinis, bet ir sociopolitinis procesas. Turime užtikrinti jo socialinį priimtinumą, didinti socialinę ir ekonominę harmoniją". Jei tai pavyko Airijai ar Portugalijai, kodėl turi nepavykti Baltijos valstybėms ar kitoms šalims, retoriškai klausė viceministras. "Europos integracijos ir ES plėtros sėkmė priklauso nuo to, kaip sėkmingų praeities projektų pasikartojimui bus suteiktos sąlygos naujoms ES narėms. Mes turime bendrą interesą, kad ES būtų svetinga visoms valstybėms, o svarbiausia - priimtina paprastiems žmonėms," - pabrėžė R.Martikonis.