Naujienos

Mielieji,

Šiandien kviečiu aptarti naują mūsų tautos būvį, kai tautą sieja ne tiek bendra teritorija, kiek bendros vertybės, bendra  istorija, bendrumo jausmas.   Daugelis mums artimų tautų,  deja, nuėjo į nebūtį – prūsai, kuršiai, sėliai, jotvingiai, palikę mums tik savo vardą, tik kelis savo žodžius.

Lietuvių tauta buvo dalyta, perdalyta, ištrinta iš Europos žemėlapio, bet mes atsilaikėme. Patyrėme sunkių išbandymų nelaisve, dabar sprendžiame laisvės iššūkius.

Kas  šiandien mums Lietuva? Sakyčiau, Lietuva – tai virpulys širdyje, ir nėra nieko tikresnio už šią metaforą. Mus labiausiai vienija tikėjimas Lietuva, jos galia. 

Buvo laikas, kai išeivija pagal išgales padėjo Lietuvos diplomatinei tarnybai. Diplomatai kasdien bendrauja su užsienyje gyvenančiais tautiečiais, yra pirmieji pagalbininkai ir tarpininkai sprendžiant Jūsų reikalus.  Esame vieni kitiems labai reikalingi. Todėl kreipiuosi: padėkite Lietuvai, ir Lietuva jums padės.   

Visada pabrėžiu, kad Lietuvos ambasada  turi  būti Lietuvos Rotušė, Jūsų tiesioginė pagalbininkė.  Dalį klausimų galime iš karto išspręsti ambasadose ar konsulatuose. Tačiau daugeliu atvejų mūsų diplomatinės atstovybės yra tik „pašto dėžutės“, persiunčiančios Jūsų keliamas problemas Lietuvoje esančioms institucijoms. Diplomatai kasdien gauna daugybę  Jūsų klausimų, todėl, manau, gerai  suprantame užsienyje gyvenančių piliečių problemas ir jų lūkesčius. Todėl natūralu, kad esame Jūsų reikalų gynėjai ir advokatai Lietuvoje.  

Lietuvos valstybė turi remti lietuvišką veiklą užsienyje, nes tokia veikla padeda išlaikyti lietuvybę. Manau, tai yra svarbiausias valstybės tikslas.  Kiek gali diplomatinė tarnyba skatina ir turimais ištekliais remia savaitgalio mokyklų steigimąsi. Prie bendruomenių veikiančios savaitgalio lituanistinės mokyklos atlieka ir kitą teigiamą misiją. Per vaikus, kurie lanko savaitgalio lietuviškas mokyklas, ir tėvai pradeda susieiti, dažniau bendrauti. Kartu turėtume remti ir lituanistikos bei baltistikos centrus Europoje, registruoti, įamžinti ir įtraukti į kultūros vyksmą Lietuvos kultūros ir istorijos paveldą užsienyje. Turime pamažu surinkti tai, kas išbarstyta per neramius ir sunkius Lietuvai šimtmečius.

Emigracija, be jos neigiamų padarinių,  tapo ir naujų  ekonominių ir socialinių poslinkių Lietuvoje priežastimi: keičiasi darbdavio ir darbuotojo santykiai,  sumažėjo nedarbas, daugiau socialinių išmokų galima skirti kitoms reikmėms, išeivių siunčiami pinigai prisideda prie Lietuvos ūkio augimo, verslas priverstas investuoti į naujas technologijas ir produktyvumo augimą, o tai padeda  didinti Lietuvos įmonių produktų ir paslaugų konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Sugrįžę lietuviai įgytas žinias ir patirtį pritaiko Tėvynėje, kurdami ir plėsdami savo verslą čia. Tūkstančiai užsienyje besimokančių studentų įgyja neįkainojamos patirties, kurią Lietuva gali ir privalo panaudoti .Ypač svarbu įtraukti į darbą Lietuvai užsienyje gyvenančius lietuvių mokslininkus, aukščiausios kvalifikacijos specialistus, menininkus. Kaip tai padaryti – gerų pavyzdžių yra įvairiuose kraštuose.

Dažnai į užsienį išvyksta savarankiški, aktyvūs, atsakomybės nebijantys, savo gyvenimus patys kurti pasiryžę žmonės. Gaila, tačiau ši didelė aktyvių piliečių grupė beveik nedalyvauja lemiant Lietuvos ateitį. Tačiau noriu Jūsų paklausti: kas iš Jūsų suinteresuotas balsuoti Naujamiesčio rinkimų apygardoje? Kadangi daug norinčių nėra, siūlau apsvarstyti, gal išeivijai reikia atskiros rinkimų apygardos?  Šį klausimą, matyt, reikėtų išsamiau aptarti, taip pat ir su politinėmis partijomis. Juk   kiekvienas  pilietis turi pareigą valstybei. Lietuvą turėsime tokią, kokią patys sukursime, ir  išeivijos įnašas yra labai svarbus.

Pastaraisiais metais plūstelėjusi į Europą lietuvių banga susiejo Lietuvą su Europos šalimis naujais  tvirtais ryšiais, kuriuos turime išnaudoti, – kad Europoje būtų daugiau Lietuvos, o Lietuvoje – daugiau Europos.  Šia prasme kiekvienas lietuvis Europoje tarsi tampa Lietuvos ambasadoriumi.

Daugelis Lietuvių yra puikiai įsitvirtinę įvairiose  šalyse, gerbiami vietos bendruomenių. Jie gali ir nori padėti plėtoti šių šalių ryšius su Lietuva. Tai atveria daug bendro darbo su mūsų diplomatais galimybių. Ypatingą šansą turėsime 2009-aisiais – Lietuvos 1000-mečio ir    Vilniaus – Europos kultūros sostinės – metais. Tai yra unikalios galimybės pristatyti Lietuvą, priminti jos europietišką istoriją – ir jas turime bendrai išnaudoti. Tikiuosi, Vilnius 2009-aisiais  taps tikra Europos kultūros sostine, o Lietuvos vardo 1000-metis  -- visus pasaulio Lietuvius jungiančiu renginiu.

Tikiuosi, kad šis susitikimas, kuris yra ankstesnių mūsų bendrų projektų tęsinys, taps gražia ir  naudinga tradicija.  Linkiu atvirų, neformalių, dalykiškų pokalbių ir gerų konkrečių pasiūlymų.