Naujienos

Gerbiamas Pirmininke, Gerbiami Europos Parlamento ir Seimo nariai, Ponios ir ponai, Džiaugiuosi matydamas Europos Parlamento, Lietuvos Respublikos Seimo narius, ES pirmininkaujančios šalies, Europos Komisijos bei kitus aukštus pareigūnus. Besibaigiantis pusmetis buvo svarbus ir labai dinamiškas Europos Sąjungos fronte. Jį vainikavo svarbūs sprendimai Geteborge, kurių laukė visos šalys kandidatės. Įvardintas Europos Sąjungos įsipareigojimas plėstis pagal konkretų grafiką. Stojimo derybų pabaigos ir plėtimosi datos yra aiškios. Jos idealiai sutampa su mūsų planais. Esu įsitikinęs, kad 2004 metais Europos Parlamentas pasipildys ir dvylika deputatų iš Lietuvos. Geteborge buvo sutvirtintas derybų kalendorius (road map). Jis, Švedijos ambicingos programos dėka, leido pasiekti įspūdingų derybų rezultatų ir yra vienas iš plėtros sėkmės garantų. Kalendoriaus būtina laikytis iki derybų pabaigos. Per šį pusmetį derybose įvyko kokybinis lūžis. Pajudėta nuo techninių prie politinių, sunkių klausimų: žemės ūkio, sanglaudos fondų, laisvo darbo jėgos judėjimo, energetikos, teisingumo ir vidaus reikalų. Lietuvos pažanga derybose yra aiški. Derybos, poryt atidarant paskutinį skyrių (Teisingumas ir Vidaus reikalai), prasideda visu frontu. Visos derybinės pozicijos yra ant stalo. Lietuvos derybų rezultatas - su poryt uždaromu Aplinkos skyriumi - 18 uždarytų derybinių skyrių - kalba pats už save. Jis pasiektas užsitikrintos visų Lietuvos parlamentinių partijų paramos, pozityvios visuomenės nuomonės, tikslaus planavimo ir intensyvaus bendro darbo dėka. Tai leido įgyvendinti pasivijimo (catch-up) galimybę. Ypač noriu pabrėžti, kad greitis derybose nebuvo pasiektas kokybės sąskaita, todėl Lietuva užtikrintai žvelgia galimybes išlaikyti įgautą pagreitį derybų procese. Svarbus yra laisvo prekių judėjimo, laisvės teikti paslaugas bei laisvo kapitalo judėjimo derybinių skyrių uždarymas. Tai yra trys iš keturių pagrindinių ES vidaus rinkos laisvių. Ketvirtoji laisvė - laisvas asmenų judėjimas. Priėmėme domėn ES bendrąją poziciją šioje srityje bei joje prašomą pereinamąjį laikotarpį dėl laisvo darbo jėgos judėjimo. Kadangi ši pozicija leidžia individualiai ir ją lanksčiai įgyvendinti, šį mėnesį Lietuva laiškais kreipėsi į visų ES šalių narių vyriausybių vadovus, siūlydamas kuo anksčiau užtikrinti laisvą darbo jėgos judėjimą tarp ES šalių narių ir Lietuvos dvišalėmis ar nacionalinėmis priemonėmis. Tikimės sulaukti teigiamų atsakymų, kurie leis greičiau suderinti mūsų pozicijas dėl laisvo asmenų judėjimo. Vienas sudėtingiausių derybų uždavinių yra bendrai rasti sprendimus dėl Ignalinos atominės elektrinės ateities. Čia kalbame apie keletą klausimų: elektrinės uždarymą, jo finansavimą, alternatyvinių energijos generavimo šaltinių paiešką, socialines pasekmes ir daug kitų. Tai siejasi Lietuvos Nacionalinės energetikos strategijos peržiūra. Todėl su Europos Komisija sutarta artimiausiu metu atnaujinti bendros darbo grupės energetikos klausimais darbą, kurios pirmuosius rezultatus aptarsime per kitą mėnesį planuojamą komisaro G.Verheugeno vizitą. Apibendrindamas derybų pažangą, norėčiau įspėti, kad džiaugdamiesi uždarytų skyrių skaičiais, neturėtume apsigauti uždarytų skyrių skaičiais. Šioje aritmetikoje 1 nelygu 1. Svarbu ne tik, kiek skyrių uždarėme, bet ir kokius. Ir kokie klausimai derybose dar liko. O lieka patys sunkiausi. Šlaitas iki tikslo tampa vis statesnis. Europos Sąjunga atidžiai stebi, kaip Lietuva laikosi prisiimtų įsipareigojimų. Tai patvirtino ir Geteborgo Taryba. Dabar akcentas tenka ne tik ir ne tiek tolesnių įsipareigojimų prisiėmimui, o prisiimtų įsipareigojimų vykdymui - nuo to priklauso, kaip mumis pasitikima derybose. Apie tai bus ir Europos Komisijos reguliarus raportas lapkričio mėnesį. O pastaruoju bus remiamasi Laekeno viršūnių susitikime gruodžio mėnesį, kai galima tikėtis įvardijimo, kas bus pirmojoje ES plėtros bangoje. Be jau minėtų svarbių šio pusmečio įvykių, norėčiau paminėti dar kelis. Politinio gyvenimo faktas - referendumas Airijoje. Mes jo rezultatus priėmėme ne kaip Airijos opoziciją plėtrai, tačiau kaip būtinybę atsakyti į sunkius klausimus. O iki to turėtų būti stengiamasi visomis teisinėmis ir politinėmis priemonėmis, kad atstovavimo institucijose normos, nustatytos Nicos sutartimi, nebūtų keičiamos. Mūsų nuostatos dėl ES institucijų remiasi Nicoje pasiektais susitarimais. Šie jautrūs klausimai rodo, kad Vyriausybių atsakas į globalius ir kompleksiškus iššūkius negali būti paprastas ir todėl ne visada yra lengvai suprantamas plačiajai visuomenei. Todėl mūsų, politikų, pareiga yra ieškoti naujų bendravimo su savo piliečiais formų tam, kad viešoji nuomonė ryžtingiau paremtų ES reformas ir plėtrą. Airijos referendumas yra ir paskatinimas mums galvoti apie referendumą Lietuvoje bei galimus referendumo įstatymo pakeitimus. Su tuo susijusi ir diskusija apie Europos Sąjungos ateitį. Lietuvoje ši diskusija jau prasidėjo. Aš asmeniškai esu prašęs į ją konstruktyviai įsitraukti tiek mūsų politikus, tiek akademikus. Svarbu, kad dalyvių ratas būtų kuo platesnis ir reprezetatyvesnis. Čia matau ypatingą tiesiogiai rinktų politikų ir politinių partijų vaidmenį - tiek Seimo Lietuvoje, tiek Europos Parlamento visoje Europoje. Šį rudenį planuojame apskritą stalą su Lietuvos Respublikos Prezidentu ir aptarti kaip diskusijos Lietuvoje rezultatai leis pasiruošti debatams Laekene ir po jo. Lietuvos pozicijos formulavimas negali būti skubotas. Tačiau jau dabar aiškiai teigiame, kad diskusijoje dėl ES ateities Lietuva turi dalyvauti ir būti išgirsta. Pernykštė tarpvyriausybinė konferencija turi būti paskutinė, kurią stebėjome. Per šį pusmetį, Švedijos prioritetų dėka, mes turėjome naujų galimybių pažvelgti į mūsų regiono dabartį ir ateitį. Politinėse diskusijose ir praktiniuose sprendimuose dar labiau išryškėjo Šiaurinė dimensija, suintensyvinti ES santykiai su Rusija. Lietuva, plėtoja bendradarbiavimą su Kaliningrado sritimi. Tai, kad Kaliningradui Europoje yra skiriamas ypatingas dėmesys, parodo ir atskiras Europos Komisijos dokumentas, ir atskiras skirsnis birželio 11 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadose, ir paminėjimas Geteborgo išvadose. Geografija daro Kaliningradą specialiu. Lietuva stojimo derybose siekia pabrėžti, kad atskiras dėmesys reikalingas vizų politikoje, nes tai susiję ir su svarbia politine potekste. Manome, kad, Europos Sąjungai plečiantis, jam gali reikėti specialių sprendimų, kurie teigiamai įtakotų ir šios srities vystymąsi. Baigdamas norėčiau pastebėti, kad naujų valdančiųjų koalicijų formavimas, koks dabar vyksta Lietuvoje, yra normali demokratinės valstybės gyvenimo dalis, kai gali ir turi būti diskutuojama dėl visko. Tačiau mūsų nacionaliniai interesai, tarp kurių yra ir narystė Europos Sąjungoje, yra seniai sutarti ir aiškiai apibrėžti, todėl kursas į Europą nesikeis. Tai garantuoja ir sausio 23 dieną visų pagrindinių Seimo frakcijų paremtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Integracijos į Europos Sąjungą", ir gegužės 23 dienos Lietuvos parlamentinių partijų Susitarimas dėl Lietuvos gynybos politikos 2001-2004 metais. Galiausiai, simboliškai - tą pačią 23 dieną, tiktai jau šio mėnesio, buvo padarytas naują koaliciją formuojančių pagrindinių partijų pareiškimas dėl bendro darbo tikslų, kuriame taip pat deklaruojamas tarptautinių įsipareigojimų laikymasis, integracijos į ES ir NATO bei gerų kaimyninių santykių politikos tęstinumas. Linkiu jums atvirų diskusijų ir vaisingo darbo. Ačiū už dėmesį.