Naujienos

2002 m. spalio 9 d. Europos Komisija paskelbė pranešimą apie Lietuvos bei kitų šalių-kandidačių pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje. Pranešime konstatuojama, kad Lietuva kartu su kitomis 9 šalimis-kandidatėmis (Čekija, Estija, Kipru, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija) atitinka politinius, o stojimo į ES metu 2004 m. pradžioje atitiks ir ekonominius narystės ES kriterijus. Komisija rekomenduoja ES Viršūnių Tarybai derybas su šiomis šalimis užbaigti iki šių metų pabaigos, o Stojimo sutartis pasirašyti 2003 m. pavasarį. Kita vertus, Europos Komisijos metinis Pažangos pranešimas apie šalis-kandidates yra rutininis dokumentas – jame nėra netikėtumų. Šiame dokumente Komisija pateikė išsamų pastarųjų penkerių metų eurointegracinių Lietuvos pastangų įvertinimą (pirmasis pranešimas buvo parengtas 1997 m. ), apžvelgė visuose Lietuvos ir ES derybų skyriuose nuveiktą darbą. Darytina išvada, kad 2002 m. buvo Lietuvos integracinių pastangų sėkmės metai. Lietuva yra viena pirmųjų tarp šalių-kandidačių pagal derybų su ES rezultatus – šiais metais buvo pasiekti susitarimai dėl sudėtingų ir Lietuvai svarbių klausimų. Tačiau darbų liko dar daug ir jie ypatingai svarbūs, nes šiuo metu Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje yra baigiamojoje stadijoje, kai turės būti išspręsti svarbūs strateginiai ir finansiniai klausimai - žemės ūkio gamybos kvotos, tiesioginės išmokos žemės ūkiui, Ignalinos AE uždarymo finansavimas, žemės pardavimas, įmokos į ES biudžetą. Lietuva visiškai pritaria Europos Komisijos Pažangos pranešime išdėstytai nuomonei, jog likus tik devynioms savaitėms svarbių derybinių klausimų sprendimui, turime labai atsakingai ir tiksliai planuoti savo veiksmus. Komisija pažymi, kad būtini sprendimai dėl derybose likusių ‘finansinio paketo’ klausimų turi remtis 2002 m. sausio 30 d. Komisijos parengtu pranešimu dėl bendrų derybų finansinių rėmų 2004-2006 metams. Tiesioginių išmokų žemės ūkyje atžvilgiu bei dėl jų laipsniško įvedimo nuo 2004 m. Lietuva tikisi, jog bus surastas sprendimas, kuris užtikrins vienodas ūkininkų konkurencines sąlygas visoje išsiplėtusioje ES. Sveikintinas Komisijos pasiūlymas numatyti papildomą finansavimą Ignalinos AE uždarymui. Pažymėtinas Komisijos įvertinimas dėl Lietuvos sprendimo uždaryti Ignalinos AE ir pakartotinis patvirtinimas, kad remdamasi solidarumo principu Europos Sąjunga yra pasirengusi tęsti papildomą reikalingą Bendrijos paramą IAE eksploatacijos nutraukimo pastangoms. Siekiant užtikrinti ES paramą Ignalinos AE uždarymui ne tik šios ES finansinės perspektyvos metu, bet ir po 2006 m., Komisija pasiūlė sukurti reikiamą teisinę bazę specialiame Protokole prie Stojimo sutarties. Europos Komisija šalims-kandidatėms priminė bendros valiutos euro įvedimo bei prisijungimo prie Šengeno sutarties reikalavimus ir sąlygas. Komisija pažymėjo, jog prisijungimas tiek prie euro zonos, tiek prie Šengeno sutarties priklausys nuo individualių kiekvienos dabartinės šalies-kandidatės pastangų, o apie naujų narių prisijungimą prie Šengeno sutarties bus sprendžiama tik praėjus kuriam laikui po ES plėtros – dėl kiekvienos naujos narės bus atskiras sprendimas, kurį priims Šengeno sutarčiai priklausančios valstybės. Svarstant tranzito į ir iš Kaliningrado klausimą šis teiginys dėl atskiro ir nepriklausomo sprendimo dėl įstojimo į Šengeną Lietuvai yra ypatingai svarbus. Lietuva negali eksperimentuoti su naryste Šengene. Kuo greitesnis įsijungimas į euro zoną bei Šengeną pačiu artimiausiu metu yra vieni svarbiausių Lietuvos narystės ES prioritetų. Ypatingą dėmesį Lietuva atkreipia į Komisijos išvadą, teigiančią jog būsimos ES narės derybose prisiimtus įsipareigojimus - išskyrus atvejus, dėl kurių yra sutarti pereinamieji laikotarpiai - privalo įgyvendinti iki narystės pradžios. Komisija ir po Stojimo sutarties pasirašymo tęs priežiūrą, kaip šalys-kandidatės vykdo stojimo derybose prisiimtus įsipareigojimus, o likus šešiems mėnesiams iki numatomos įstojimo datos parengs apie tai pranešimą - Baigiamąjį Monitoringo Raportą. Pasibaigus deryboms ir toliau didelį dėmesį turėsime skirti stojimo derybose prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Lietuva pritaria Komisijos siūlymui ypatingą dėmesį skirti šalių-kandidačių administracinių gebėjimų stiprinimui – tai aktualu tiek dabar norint sėkmingai vykdyti vidines šalies reformas būsimosios jos narystės ES akivaizdoje, tiek vėliau efektyviai atstovauti šalies interesus išsiplėtusioje ES. Lietuva sveikina Komisijos pasiūlymą Stojimo sutartį pasirašiusioms šalims-kandidatėms leisti stebėtojo statusu dalyvauti ES institucijų darbe. Tai būsimosioms ES šalims-narėms suteiktų galimybę pasisemti būtinos patirties, kuri išsiplėtus ES leistų joms sklandžiai įsijungti į institucijų darbą Komisija teigiamai įvertino pastarųjų metų Bulgarijos ir Rumunijos pažangą ir pažymėjo, kad pastarųjų pasirinktas laikas – 2007 m. – gali būti laikomas būsimosios jų narystės ES data. Remdamasi šių šalių pažangos pranešimais Komisija parengs detalius derybų kalendorius ir pateiks juos Bulgarijai ir Rumunijai iki š.m. gruodžio mėn. ES viršūnių susitikimo. Komisija taip pat pažymėjo, kad nors Turkija ir padarė ženklią pažangą siekdama atitikti Kopenhagos politinius narystės ES kriterijus, tačiau to dar nepakanka ir būtinos tolesnės Turkijos pastangos šia linkme. Kartu Komisija rekomendavo ES išplėsti priešįstojiminę pagalbą Turkijai bei skirti tam papildomų resursų. Ataskaita apie Lietuvą Pranešimą vertiname kaip objektyvų, išsamų ir naudingą Lietuvai dokumentą. Pranešime Komisija dar kartą patvirtino, kad Lietuva yra veikiančios rinkos ekonomikos šalis, kuri bus pajėgi atsispirti konkurenciniam spaudimui, jeigu toliau tęs pradėtas reformas. Komisija taip pat patvirtino, kad Lietuva toliau vykdo politinį ES narystės kriterijų, įvertino pasiektą makroekonominį stabilumą bei pažangą vykdant viešojo administravimo, teismų sistemos reformas, o taip pat perkeliant acquis ir stiprinant administracinius gebėjimus. Pranešime pažymėta Lietuvos pažanga laisvo asmenų, prekių judėjimo, konkurencijos, energetikos, regioninės politikos, teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Pranešime įvertinama Lietuvos pažanga daugelyje sektorių, tačiau nežiūrint į tai, dokumente taip pat nurodyti objektyvūs trūkumai, kuriuos turėsime pašalinti. Ypatingas dėmesys kreipiamas derybų metu mūsų prisiimtų įsipareigojimų vykdymui bei administracinių gebėjimų stiprinimui. Atsižvelgiant į 2002 m. pranešimą, Lietuva turi imtis papildomų priemonių šiose srityse: - išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas administracinių ir teisminių gebėjimų stiprinimui, ypač darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui bei tarpinstitucinio koordinavimo užtikrinimui, efektyviam ES struktūrinių fondų įsisavinimui; - turi būti užtikrintas viešojo administravimo reformos įgyvendinimas; - atkreipiamas dėmesys į aukštą nedarbo lygį ir valstybės finansų valdymo bei kontrolės poreikį, pensijų reformos užbaigimą, verslo aplinkos gerinimą; - būtina toliau stiprinti kovą su korupcija, užtikrinti valstybinės sienos apsaugą; - svarbu atlikti laiku neįvykdytus derybinius įsipareigojimus žuvininkystės (žvejybinių laivų registro sudarymas), statistikos (žemės ūkio surašymo atlikimas), aplinkos (teisės aktai dėl įpakavimo) sektoriuose. Šių trūkumų pašalinimas yra absoliutus LR Vyriausybės prioritetas, numatytas atitinkamuose veiksmų planuose. Parengė: URM EID