Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas birželio 13 dieną dalyvavo Gedulo ir vilties dienos paminėjime Anapolio miesto, Merilendo valstijos sostinės, Kapitolijuje (Annapolis, Maryland), kurį surengė Baltimorės (Baltimore) Amerikos lietuvių bendruomenė.
Gedulo ir vilties valandėlės minėjimas surengtas prie 1933 m. iš Lietuvos atvežto ir pasodinto ąžuolo, simbolizuojančio artimus Lietuvos ir JAV ryšius.
Minėjimą atidaręs Baltimorės Amerikos lietuvių bendruomenės pirmininkas Gintaras Buivys priminė skaudžias 1940 metų birželio 14 dienos pasekmes, kai iš Lietuvos buvo deportuota apie 140 tūkstančių Lietuvos gyventojų, apie 30 tūkstančių jų žuvo.
Minėjime ambasadorius V.Ušackas perskaitė ištrauką iš ukmergiškės Danutės Šilinienės knygos "Testamentas ukmergiškiams", kur cituojami 1993 m. birželio 12 d. užrašyti ambasadoriaus senelio Adomo Ušacko atsiminimai iš tremties septintojo Rešiotų lagerio Krasnojarsko krašte: “ Iš tūkstančio gal ir išlikome koks šimtas… Kiekvieną rytą tekdavo po 12-15 vyrų užkasti. Mirusiuosius išrengdavo nuogai, pakinkydavo karves į vežimą, sukraudavo kaip malkas vieną ant kito. Ir jokio ženklo, kad tu buvai žmogus, gimei, augai, gyvenai Lietuvoje, medelį, alyvą, obelaitę kadais sodinai… Tuos, kurie negalėdavo atsikelti nuo išsekimo, lagerio viršininkas griuvinėjančius sustatydavo į eilę ir tracht, tracht į kaktas. O tada su neslepiamo pykčio paniekinimu iškošdavo “Zabierite, sobaki…” . “Niekada to vaizdo nepamiršiu, iki mirties”.
Ambasadorius V.Ušackas pažymėjo, jog "Lietuvos gyventojų genocidas - vienas juodžiausių XX amžiaus istorijos puslapių”. “Svarbu, kad jaunoji Lietuvos karta žinotų ir suvoktų žiaurumus, kuriuos pergyveno mūsų tėvai ir seneliai tik dėl to, kad jie buvo laisvę ir nepriklausomybę mylintys Lietuvos piliečiai. Dabar mes džiaugiamės laisva Lietuva ir didžiuojamės, kad esame jos piliečiai. Tačiau prisimindami mūsų valstybės ir jos piliečių istoriją bei skriaudas, privalome tausoti ir branginti mūsų nepriklausomybę. Tuo pačiu privalome suprasti ir paremti kitas tautas, kurios siekia atsikratyti totalitarinio režimo.”
Padėkojęs Baltimorės lietuviams už gedulo ir vilties valandėlės surengimą ambasadorius sakė, kad "mūsų pareiga - padėti tarptautinei visuomenei suvokti sovietinio režimo bei jo vykdytojų ir kolaborantų žiaurius nusikaltimus lietuvių tautai. Tai svarbu jau vien tam, kad totalitarinis režimas daugiau niekada, niekada neatsigautų."
Anapolyje įvykusioje gedulo ir vilties valandėlėje tylos minute taip pat pagerbtas prieš 10 metų mirusio ambasadoriaus Stasio Lozoraičio atminimas.