Naujienos

Skaitantis Vilnius praturtėjo 17 tūkstančių spaudinių, kuriuos buvo sukaupusi diplomatų Lozoraičių dinastija. Pernai Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos fondai  praturtėjo diplomatų Lozoraičių šeimos palikimo biblioteka, kuri saugoma ir tvarkoma kaip atskira, vertinga valstybės istorijos tyrinėtojams kolekcija. Joje – daugiau nei 17 tūkst. vienetų spaudinių. Kolekcijos didžiumą sudaro reti įvairiose pasaulio šalyse leistos emigrantų periodikos rinkiniai; kai kuriais, ypač lenkų ir rusų emigrantų spaudos leidiniais, anksčiau mūsų bibliotekos fondai pasigirti negalėjo. Knygų – lietuvių, anglų, italų, lenkų, lotynų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis – perimtoje saugoti Lozoraičių šeimos kolekcijoje yra maždaug 6 tūkst. vienetų.

Vyresnysis Stasys Lozoraitis (1898-1983) diplomatinę tarnybą pradėjo dar 1923 m. ir dirbo Lietuvos pasiuntinybėse  Berlyne bei Vatikane. 1934-1983 m. buvo Lietuvos užsienio reikalų ministru, o 1939 m. pradėjo tarnybą Romoje kaip nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras. Prieš pat okupaciją jam buvo pavesta vadovauti egzilinės Lietuvos diplomatinei tarnybai.

Jo žmona Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė (1896-1987) buvo pirmoji Lietuvoje M.Montessori pedagoginių idėjų skleidėja, todėl šeimos bibliotekoje gausu Vakarų pedagogikos bei psichologijos literatūros.

Jaunesnysis Stasys Lozoraitis (1924-1994) diplomatinę tarnybą pradėjo 1943 m. Lietuvos pasiuntinybėje prie Šventojo Sosto. 1983 m. jis buvo paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone patarėju, o nuo 1987 m. iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo jos vadovu.  1991m. S.Lozoraitis (jaunesnysis) paskirtas Lietuvos ambasadoriumi JAV. Savo diplomatinę tarnybą baigė būdamas Lietuvos ambasadoriumi Italijoje, kur dirbo paskutiniuosius gyvenimo metus. Prieš tai nesėkmingai dalyvavo Lietuvos respublikos prezidento rinkimuose.

Jauniausias sūnus Kazys Lozoraitis (1929-2007) dirbo Lietuvos radijuje ir Lietuvos pasiuntinybėje prie Šventojo Sosto. 1992-2004 m. ėjo Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Šventojo sosto pareigas. Vėliau, jau pasitraukęs iš diplomatinės tarnybos, būtent K.Lozoraitis atrinko ir rengė pervežimui į Lietuvą šeimos sukauptą biblioteką ir archyvinių dokumentų rinkinius (pastaruosius perėmė Lietuvos centrinis valstybės archyvas).

Knygose – vertingi autografai

“Romoje, į kurią perimti Lozoraičių šeimos bibliotekos vykome pernai pavasarį, spaudinius radome sandėliuojamus keturiuose senųjų Lozoraičių namo pusrūsio kambariuose bei ilgame koridoriuje, pilname knygų lentynų. Kolekcija Lietuvą pasiekė specialiai užsakytu treileriu”, - pasakoja Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Beje, pernai atsivežta maždaug 16 tūkst. spaudinių; dar 1 tūkst. vienetų nacionalinei bibliotekai perduota šįmet, atrinkus Centrinio valstybės archyvo perimtą Lozoraičių archyvo dalį. Šiuo metu kuriamas elektroninis Lozoraičių šeimos bibliotekos katalogas, kuriame jau dabar pristatoma maždaug 700 leidinių pavadinimų. Tikimasi, jog katalogizavimo darbai sparčiau pajudės uždarius kapitaliniam remontui senąjį nacionalinės bibliotekos pastatą, kai lankytojų nebeaptarnaus jame įsikūrusios skaityklos. Beje, Lozoraičių šeimos biblioteka saugoma naujajame bibliotekos korpuse, tad jos remonto metu iškeldinėti neteks.

Šiuo metu bibliotekos penktojo aukšto galerijoje veikia Lozoraičių perduotai kolekcijai skirta ekspozicija. Parodos atidaryme gegužės pabaigoje viešėjo Kazio Lozoraičio žmona Giovanna Pignatelli-Lozoraitis bei duktė Daina Lozoraitis, kuriai lavinti diplomatų šeimos bibliotekoje buvo sukauptas geriausios pasaulio vaikų literatūros rinkinys italų, prancūzų ir lietuvių kalbomis. Beje, viešnios užsiminė bibliotekos darbuotojoms apie tai, jog ateityje ketina perduoti Lietuvai ir kol kas šeimos poreikiams likusią namų bibliotekos dalį.

Daugelį Lozoraičių kolekcijos knygų puošia įdomios dedikacijos ir autografai. Juos savo ranka įrašė garsūs tarpukario Lietuvos kultūros ir politikos veikėjai, išeivijos organizacijų atstovai. Lozoraičiams pavyko išsaugoti ir Lietuvos pasiuntinybės Italijoje kauptos bibliotekos dalį, kai po mūsų valstybės okupacijos sovietai perėmė pasiuntinybei priklausiusį “Villa Lituania” pastatą; apie tai liudija ant knygų išlikę antspaudai. 

Renata Baltrušaitytė