Naujienos

Antradienį Anykščiuose, L. ir S. Didžiulių bibliotekoje viešėjo ir seminarą-diskusiją tema „XXI a. Europa: ką Lisabonos sutartis duos piliečiams“ vedė apžvalgininkas, žurnalistas Algimantas Čekuolis. Pasak jo, Lietuvai Lisabonos sutartis būtų naudinga.  

Iššūkiai, kurių nebuvo
Į Anykščius žinomą Lietuvoje apžvalgininką ir žurnalistą Algimantą Čekuolį atlydėjo Užsienio reikalų ministerijos trečioji sekretorė Diana Nesteckytė. Susitikimą su visuomene organizavo Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir Utenos Europos informacijos centras.

Pasiklausyti populiaraus apžvalgininko susirinko pilna L. ir S. Didžiulių bibliotekos salė. Bibliotekoje susirinkusiems klausytojams A. Čekuolis teigė, jog gyvename laikotarpiu, kuriame viskas sparčiai kinta. Todėl Europai, tuo pačiu ir Lietuvai, kyla nauji iššūkiai. Pasak A.Čekuolio, didesnio Europos glaudumo reikia siekiant atsispirti kylančiai Kinijos ir Indijos ekonominei galiai ir didesniam Europos valstybių saugumui užtikrinti. Retoriškai klausdamas, ar gali Europa būti saugi, jei turi tokią neprognozuojamą kaimynę kaip Rusija, A.Čekuolis teigė, kad Rusiją patraukti gali tik turtingo ir gero gyvenimo pavyzdys. O pritraukti Rusiją, pasak apžvalgininko, reikia ne vien dėl saugumo, bet ir dėl jos gamtos ir intelektinių išteklių.

Pasak A.Čekuolio, Europai būdinga siekti didesnio glaudumo ir suartėjimo, o skirtumas tarp praeities ir dabarties tas, jog seniau Europa buvo vienijama jėga, dabar to nebėra. Pabrėždamas, kad 19 amžiuje Europoje „buvo galima važinėti be jokių pasų“, apžvalgininkas akcentavo nepriimtą Europos Sąjungos Konstituciją pakeitusią, bet Lietuvoje dar nepatvirtintą Lisabonos sutartį kaip dar vieną žingsnį „į laisvę Europoje“.

Pasitelkė legendą
Pagal Lisabonos sutartį bus panaikinta šiuo metu galiojanti veto teisė – dabar kuriai nors Europos Sąjungos valstybei balsavus prieš, susitarimas blokuojamas. A.Čekuolis, įrodinėdamas, kokius žalingus padarinius gali atnešti veto teisė, pateikė legendos personažu tapusio Čičinsko pavyzdį. Pasak apžvalgininko, Lietuvos-Lenkijos seime galiojęs „liberum veto“ galiausiai valstybės seimus padarė neveiksnius.

Iliustruodamas, kokius padarinius gali sukelti vienos valstybės nenoras paremti sutarčių jas blokuojant veto teise, A.Čekuolis pateikė Lenkijos pavyzdį, kuri ne kartą vetavo ES susitarimus siekdama didesnės naudos sau. Pagal Lisabonos sutartyje numatytą procedūrą įstatymams vetuoti vienos valstybės pastangų nebeužtektų: įstatymas būtų priimti, jei už juos balsuotų ne mažiau 55 procentų ES valstybių narių, kurių bendras gyventojų skaičius siekia 65 procentus. Bet, pasak apžvalgininko, tai nereiškia, kad išnyks būdas blokuoti nutarimus – įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, nutarimo blokavimui reikės nebe vienos, o 4 valstybių-narių veto.

Pasak apžvalgininko, ankstesnis Prancūzijos ir Olandijos piliečių referendumuose atmestas Europos Konstitucijos projektas ES suteikė daugiau valstybės bruožų, o Lisabonos sutartis Europą daro panašesne į konfederaciją.

A.Čekuolio teigimu, svarbus Lisabonos sutarties aspektas, kad šalys narės turės teisę pasitraukti iš sąjungos be jokių įsipareigojimų ir joms nebus taikomos „jokios represijos“, o šiuo metu „skirtis“ nėra jokio mechanizmo. Prisimindamas agitaciją prieš referendumą dėl Lietuvos stojimo į ES, A.Čekuolis pasakojo susidurdavęs su reakcija, jog vieną sąjungą keičia kita.

Apžvalgininko kalboje svarbus akcentas buvo nukreiptas į tautiškumo išsaugojimą. Pasak jo, būtų kvaila neigti, kad pavojų tautiškumo išsaugojimui nekyla. Bet, A.Čekuolio manymu, ES tautos ne tik nenyksta, bet dar labiau konsoliduojasi stiprindamos savo gimtąją kalbą ir kultūrinį gyvenimą.

Kitos išeities nemato
A.Čekuolis davė interviu „Anykštai“:
- Jūs sakėte, kad nebuvo kitos galimybės: jei nestoti į Europos Sąjungą – būtų likusi buvusi TSRS?
- Kiškiui, miške pilname vilkų ir lūšių, būti pavojinga.
 - Manote, kad pavojus neišnyko?
- Žinoma. Nebūtinai užgrobimo. Yra kitas pavojus – dominacijos. Tai iš Rusijos pusės visada pastebima. Visokius savo kandidatus mums „kiša“, „ritena rąstus“ ant mūsų. Jie patys, Nepriklausomų valstybių sąjunga, vienijasi. Blokai neišvengiami dabartiniame pasaulyje prie tos sudėtingos ekonomikos ir kas be ko – politinės sistemos ir pavojaus iš Rytų.
- Kalbate apie Kiniją, kylančią Aziją, apskritai – globalizaciją. Ar nemanote, kad Vakarai patys tai sukūrė?
- Be abejo – taip. Globalizacija turi du aspektus – pradinį, iki šiol buvusį, – labai pozityvų, nes atpigo jūsų ir mano drabužiai, mes niekada neturėjome tokių drabužių. Ir niekada Europa nebūtų galėjusi gaminti drabužių, rakandų, net baldų – bet ko. Ką tai duoda? Sutaupom pinigus, juos galime leisti statyboms, dar kur kitur, bet taip pat atima darbus. Kokius darbus atima? Primityvius. Priverčia arba badauti, arba ieškoti naujos technologijos. Kas visiškai nevargsta dėl globalizacijos? Švedija. Jie tik pagamina naują kokį nors aparatą, jiems sako – jums kinai tuoj pat nukopijuos. Jie sako – kol nukopijuos, mes išleisime antrą modelį.
- Globalizacija – Azijos iškilimas. Ar ne per daug suteikta „laisvės“ Azijai?
- Sutinku su jumis visiškai. Dabar jau ateina laikas pradėti truputį ir muitų siena atsitverti. Amerikiečiai, kurie buvo globalizacijos pradininkai, konkrečiai – Hillari Clinton, jau kalba kad bent iš dalies atsitverti reikia. Yra du būdai – arba atsitverti, arba sustiprinti savo ekonomiką.
- Kalbate, kad yra didžiuliai pliusai, ar nė vieno neigiamo aspekto nėra?
- Aš nežinau minusų. Gerai – mūsiškių išvažiavimas. Tai ką, apsitverti spygliuota tvora? Klausimas, kaip išvažiuoti? Išvažiuoti kaip nelegalams ir ten būti nelegalų sudėtyje, arba išvažiuoti kaip tos šalies, kur nuvažiavo, šeimininkai.
- Tai optimaliausias variantas dabartinėmis sąlygomis?
- Vienintelis. Vienintelis ir optimaliausias. Bet būtinas. Ir negaliu pasakyti, kad ta emigracija yra vien neigiama – žmonės siunčia pinigus (žiūrėkit – kokios statybos vyksta!), žmonės grįžta, išmoksta kalbas.
- Ar nemanote, kad dabartinė infliacija susijusi su tuo, kad pinigai siunčiami iš užsienio?
- Galbūt dalis to yra, bet labiau, kad Vyriausybė nori būti gera. Dabar mokytojai streikuoja. Gerai, duosim tuos 50 procentų. Tai ką, sumažės infliacija? Aš už tai, kad mokytojai gautų geras algas, bet tegu pasako, iš kur paimti tuos pinigus. Kariuomenei leisti mažiau – negalima, policijai mažiau leisti - ir negalima, reikia leisti daugiau.
- Ar Europos Sąjungos Konstitucija būtų sumažinusi valstybės galias?
- Būtų sumažinusi.
- Dažnai, jei nepavyksta iš karto priimti esminių pokyčių, jie priimami mažais žingsneliais. Ar Lisabonos sutartis nėra tik vienas mažas žingsnelis pratinant žmones prie didesniojo, būtent – suvienijimo?
- Nėra jokios jėgos Europoje, kuri norėtų „sulieti“. Imkime Prancūziją. Įsivaizduojate, kad prancūzai norėtų, jog lietuviai suprancūzėtų? Mes jiems įdomūs ne kaip pseudo prancūzai, o kaip lietuviai. Politinis suartėjimas gali būti, bet jis bus savanoriškas. Aš manau, ir tai visai akivaizdu, kad ateity, po kokio 100 metų, bus konfederacija. Bet kiekvienas narys bus laisvas kiek dabar, galbūt dar daugiau, bet tiek surištas emociniais saitais, kad negalės gyventi be kitų.

Rytis KULBOKAS