Naujienos

Gruodžio 13 d. Lisabonoje 27-ių Europos Sąjungos šalių vadovai pasirašo naująją ES sutartį, kuri žada atnešti daugiau demokratijos, atvirumo ir skaidrumo. Europos vienijimosi procesas, davęs pradžią dabartinei ES, prasidėjo 1951 m., kai šešios valstybės – Vokietija, Prancūzija, Italija, Olandija, Belgija ir Liuksemburgas įsteigė anglies ir plieno bendriją. Nuo tai laiko buvo pasirašyta Romos sutartis, Vieningosios Europos Aktas, Mastrichto, Amsterdamo ir Nicos sutartys. 2004 m. spalį Europos Sąjungos vadovai pasirašė Sutartį dėl Konstitucijos Europai, tačiau ji taip ir neįsigaliojo, nes Konstitucijai nepritarė Prancūzijos bei Nyderlandų piliečiai.

2007 m. gruodžio 13 d. atverčiamas naujas puslapis ES gyvenime – Lisabonos sutartis numato svarbias institucines ir procedūrų reformas, Europos Sąjunga greičiau priiminės sprendimus, jie bus aiškesni ir suprantamesni piliečiams, pasaulyje ES kalbės vienu balsu, o ištikus krizėms stengsis vis daugiau veikti kartu, drauge rūpintis saugiais ir nenutrūkstamais energijos tiekimo šaltiniais, saugos sienas bei kovos su nusikalstamumu.

Esminis konstitucinės ir Lisabonos sutarčių skirtumas yra tas, kad anksčiau buvo bandoma į vieną teisės aktą apjungti visas egzistuojančias sutartis, o šįsyk – atspindėti tik pokyčius. Pasak Lietuvos diplomatų, tarp reikšmingiausių naujovių yra iki šiol nebuvusių pareigybių atsiradimas ir svarbiausia tarp jų – Europos vadovų pirmininkas, kuris nuolatos pirmininkaus viršūnių taryboms bei aukščiausiu politiniu lygiu užtikrins ES vykstančių diskusijų tęstinumą. Šio pareigūno skyrimo teisė priklausys visoms ES šalims narėms ir konkurencija užimti šį postą bus išties didelė.

Europos Parlamentui – daugiau galių

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Žygimanto Pavilionio teigimu,  svarbūs pasikeitimai numatomi ir Europos Komisijoje. ”Nuo 2009 m. iki 2014 m. kiekviena šalis dar turės savo komisarus, bet Lisabonos sutartyje sakoma, jog sparčiai besiplečianti Europos Sąjunga ateityje negalės turėti tiek daug komisarų. Todėl jau nuo 2014 m. liks tik du trečdaliai EK narių ir ES narės nuo šios datos savo komisarus turės ne visada. Galios savotiškas rotacijos principas – vieną kartą komisaro neturės Lietuva,  kitą kartą – galbūt Vokietija”, - sako Ž. Pavilionis.

Kita svarbi nauja pareigybė – ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai arba,  kitais žodžiais tariant, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministras. Taip pat didelis institucinis pokytis, numatytas Lisabonos sutartyje, yra įkurti Išorinių veiksmų tarnybą (ES diplomatinę tarnybą). Įsigaliojus naujajai tvarkai ES diplomatai politiniu, profesionaliu techniniu lygiu užtikrins Europos Sąjungos bendrą politiką.

Be svarbių institucinių permainų ES laukia ir keletas reikšmingų demokratinių pokyčių. Visų pirma, daugiau galių bus suteikta Europos Parlamentui, kurio nemaža sprendimų dalis iki šiol buvo rekomendacinio pobūdžio. Lisabonos sutartyje numatyta, kad dabar daugelis ES svarbių sprendimų negalės būti priimami be EP pritarimo. Be to, pirmą kartą ES istorijoje atsiranda galimybė teisės akto projektą pateikti patiems piliečiams – tam būtina surinkti 1 milijonų parašų.

Kas svarbu Lietuvai?

Kalbant apie Lisabonos sutarties turinį, verta atkreipti dėmesį į Lietuvos ir Lenkijos pastangomis konstituciniame ES lygmenyje atsiradusią naujovę – energetinio saugumo sąvoką. Anksčiau energetikos reikalai dažniausiai buvo priskiriami ES šalių narių kompetencijai, tačiau dabar tai – “pasidalijamosios kompetencijos” sritis, kai pagrindinį vaidmenį atlieka Europos Sąjunga, o kur ji nebegali veikti, prisideda valstybės narės.

“Sutartyje sakoma, kad jei mes susiduriame su tam tikrais nesklandumais energetikos srityje, ES solidarumo vardan daro viską, kad mums, patekusiems į tokią padėtį, padėtų. Kadangi Lietuvos situacija šiame sektoriuje gana kebli, turėsime galimybę kreiptis į Europos Komisiją dėl įvairiausių programų ar instrumentų, galinčių padėti spręsti šiuos klausimus. Svarbiausia, kad Lisabonos sutartis mums padės ES institucijas įpareigoti teisiškai”, - paaiškina Ž. Pavilionis.

Diplomatai tikisi, jog Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas truks metus, didžioji dauguma valstybių yra apsisprendusios sutartį ratifikuoti parlamentuose ir tik Airija jau pasisakė už referendumą. Prognozuojama, kad būtent šioje valstybėje ir bus sprendžiami didžiausi iššūkiai Europai.